Vilniaus meras Remigijus Šimašius labiausiai dėl to kaltina ankstesnį sostinės vadovą, o ką turi galvoje – nesunku atspėti.
„Paskutinę šių metų dieną atidarome Fabijoniškių baseiną. Diena ir proga džiugi, bet su rimtomis pamokomis. Kodėl tik dabar? Kodėl tik tiek? Kodėl tiek brangiai kainuoja plaukimas? Tai klausimai, į kuriuos reikia atsakymų.
<…> Net ir dabar, atidarant aštuonių takelių Fabijoniškių baseiną, bei kitų metų pabaigoje Lazdynų kompleksą, vis tiek jų nepakaks. Taip – jau bus galima užtikrinti, kad visi vaikai Vilniuje išmoktų plaukti (man asmeniškai tai pagrindinis šių baseinų tikslas), ir kad dabartiniai plaukimu užsiimantys sportininkai turėtų kur treniruotis. Tačiau iki plaukimo masiškumo dar toli. Dar yra poreikis bent keliems baseinams, panašiems į tokį, kokį dabar atidarome, ir keliems baseinams prie mokyklų, kurie būtų labiausiai pritaikyti vaikams.
Šį poreikį patenkinti yra visiškai realu. Visų pirma baseinas turėtų atsirasti Saulėtekyje, kuris būtų skirtas ten esančiai akademinei bendruomenei, ir šios Vilniaus dalies gyventojams. Kalbuosi su universitetais, kad tai būtų pradėta kuo greičiau. Dar sutariau su Lietuvos plaukimo federacija, kad iš karto po atidarymo ir šio baseino įvertinimo imamės kito etapo – tipinių prieinamų baseinų prie mokyklų bei visai visuomenei.
Tačiau grįžkime prie klausimo kodėl baseinas atidaromas tik dabar? Visų pirma, savivaldybė buvo tiek nustekenta, tokioje finansinėje duobėje, ir tiek susirūpinusi „vasiukiniais“ projektais, kad tiesiog baseinai jai nebuvo nei įdomūs, nei pagal kišenę. Tuo metu buvo laikomasi politikos, kad visus išteklius reikia sukoncentruoti į vienintelį Lazdynų baseiną (kurio statybos vis tiek nebuvo pradėtos).
Apmaudžiausia, kad, pavyzdžiui, kitas – privatus – baseinas Savanorių prospekte galėjo stovėti jau 2014 metais. Atidarant „Norfos bazę“ jos savininkas savo lėšomis greta esančias patalpas norėjo pritaikyti baseinui. Deja, tuometinei valdžiai net tai nebuvo įdomu. Taigi, Fabijoniškių baseino projekto 2015 m. teko imtis nuo nulio – nuo sklypo parinkimo, lėšų suradimo, projektavimo, darbų pirkimo.
Fabijoniškių baseinas net ir tokiomis aplinkybėmis galėjo atsirasti beveik metais anksčiau. Deja, statybos konkursą jau po laimėtojo paskelbimo teko nutraukti iš esmės dėl reputacinių problemų, kas suvalgė pusmetį. Dar didesnis stabdis – biurokratija. Šis baseinas stovi pastatytas ir su vandeniu jau nuo liepos. Kažkas ne taip mūsų mažoje agrarinėje karalystėje su jos valstybine biurokratija, jei ji užtrunka tiek ilgai. Dėl to turėjau rimtų priekaištų ir dabar jau buvusiam Vilniaus vystymo kompanijos vadovui – nes per biurokratinius labirintus gerai pasiruošus buvo galima praeiti ir greičiau. Neabejoju, kad pamokas išmokome ir kiti baseinai nebestovės pusmetį su vandeniu, bet be plaukikų.
Na ir apie kainą. 10 eurų vienkartinis bilietas už baseiną nėra pigu. Tokia kaina yra todėl, kad net 80 procentų laiko baseinas bus intensyviai naudojamas vaikų grupių ir jaunųjų sportininkų. Tam, kad kaina visiems kitiems būtų mažesnė, o plaukimas labiau prieinamas, ir planuojame naujus baseinus.
Na, o kol kas pasidžiaukime tarpinėmis pergalėmis – kviečiu į naująjį baseiną. Pirmąjį nuo Nepriklausomybės atgavimo, pastatytą miesto lėšomis, tačiau tokių progų turėsime daugiau – antrojo nereikės laukti dar 30 metų. Bent jau jeigu rinkimuose kovo mėnesį aš ir mano komanda gaus vilniečių pasitikėjimą“, – savo facebook` o paskiroje rašo R. Šimašius.