Padidėjusį einamosios sąskaitos deficitą daugiausia lėmė vienkartiniai veiksniai

0
199

Birželio mėn. Lietuvos mokėjimų balanse einamosios sąskaitos deficitas padidėjo, tai daugiausia lėmė vienkartiniai veiksniai. Nors sumažėjęs eksportas ir išaugęs importas šiek tiek pablogino užsienio prekybos balansą, didžiausias deficitas fiksuotas pirminių pajamų balanse.

Birželio mėn. pirminių pajamų balanso deficitą labiausiai padidino Lietuvoje veikiančių verslo subjektų užsienio investuotojams išmokėti dividendai – jie sudarė 1,6 mlrd. Eur. Lietuvos ekonomika pastaruosius kelerius metus augo gana sparčiai ir netgi užklupus pandemijai ekonominis aktyvumas nesumažėjo. Be kitų veiksnių, prie tokios raidos prisidėjo ir užsienio investuotojų lėšos, kurios Lietuvos įmonių buvo naudojamos investicijoms į plėtrą. Tai buvo matoma ir iš Lietuvos pirminių pajamų balanso: pastaruosius kelerius metus buvo nedidelis jo deficitas, rodantis, kad pajamos iš investicijų būdavo reinvestuojamos į tolesnę plėtrą. Dėl to buvo galima didinti gamybos pajėgumus, aktyviai vykdyti automatizaciją bei tyrimus ir plėsti siūlomus produktus ar paslaugas. Birželio mėn. rinkos dalyviai užsienio investuotojams paskirstė dalį uždirbto pelno: mokėjimų balanso statistikoje dividendų mokėjimas įtrauktas į pirmines pajamas. Todėl artimiausiais šių metų mėnesiais einamosios sąskaitos balansas, tikėtina, sugrįš prie įprastų dydžių ir toliau svyruos tarp subalansuoto ir nedidelio deficito, kuriam didžiausią poveikį turės užsienio prekybos balansas.

Be pirmiau minėtų veiksnių, einamosios sąskaitos deficitas sudarė maždaug 350 mln. Eur ir buvo 9 proc. didesnis nei vidutiniškai 2022 m. pirmąjį ketvirtį. Šis padidėjimas daugiausia susijęs su užsienio prekybos balansu. Prekybos paslaugomis balansas ir toliau buvo stabilus ir perteklinis, tačiau prekybos prekėmis balanso deficitas padidėjo. Prekių eksportas per birželio mėn. sumažėjo 2,9 proc., o tai daugiausia lėmė sulėtėjęs mineralinių ir energijos produktų eksportas dėl AB „ORLEN“ Lietuva vykdomų modernizavimo darbų. Su šiuo įvykiu susijęs ir importo smukimas gegužės mėn., ir padidėjimas birželio mėn. Per gegužės mėn., rengiantis kuro talpyklų remonto darbams, importas krito 14,9 proc., o jiems einant į pabaigą, gamybai reikalingos žaliavos buvo grąžinamos į buvusį lygį  ir importas vėl padidėjo 10,8 proc.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomisto Manto Vilniškio komentaras