Sostinėje atidaromi nauji grupinio gyvenimo namai: bus apgyvendinta 10 žmonių, turinčių intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią

0
26

Panerių seniūnijoje, Naujasodžio gatvėje – įkurtuvės. Į naujuosius savo namus persikraustys 10 žmonių, turinčių intelekto ir psichosocialinę negalią. Tai pirmieji naujai pastatyti grupinio gyvenimo namai Vilniuje. Įgyvendinant institucinių globos namų pertvarką šiais metais ruošiamasi atidaryti dar vienus naujus grupinio gyvenimo namus Tunelio gatvėje, o Savanorių prospekte – atverti dienos užimtumo centro ir socialinių dirbtuvių duris.

Padedami darbuotojų grupinio gyvenimo namų gyventojai mokysis patys pasirūpinti savo buitimi ir pagrindiniais poreikiais: tvarkytis namuose, apsipirkti parduotuvėje, pasigaminti valgyti, sumokėti mokesčius, naudotis viešuoju transportu ar dalyvauti įvairiose užimtumo veiklose. Tvarkytis buityje ir kasdieniame gyvenime jiems padės socialinis darbuotojas ir penki individualios priežiūros specialistai.

„Grupinio gyvenimo namų atidarymas – dar vienas realus žingsnis vykdant deinstitucionalizijos procesą, tai neabejotinai pagerins dešimties negalią turinčių žmonių gyvenimo sąlygas ir kokybę. Tikiuosi, šis jaukus namas atstos savus namus, juose gyventojai jausis šeimininkais, padėdami vieni kitiems įsikurs ir čia gyvens oriai“, – atidarymo šventėje kalbėjo Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

Pagalba nuo gimimo iki senatvės

Grupinio gyvenimo namai Naujasodžio gatvėje bus patikėti Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai „Viltis“. Į juos atsikraustys septyni gyventojai iš globos įstaigų ir trys, kurie iki tol negyveno globos įstaigose ir kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.

„Didžiuojamės galėdami prisidėti ir veikti kaip socialiniai partneriai kartu su Vilniaus miesto savivaldybe įgyvendinant asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia labai svarbų projektą. Mes manome, kad žmonių, turinčių intelekto negalią, jų tėvų ar globėjų gyvenimo kokybė turėtų būti tokia pat kaip kiekvieno Lietuvos gyventojo“, – kalbėjo Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Ramunė Lebedytė-Undzėnienė.

Ji pabrėžė, kad nevyriausybinėms organizacijoms bendradarbiaujant su savivalda Vilniuje atsirado pirmasis „Vilniaus modelis“ – pagalba nuo žmogaus gimimo iki senatvės, sukurtas pirmasis socialinis žemėlapis.

Pastatyti vos per pusmetį

Grupinio gyvenimo namams parinktas sklypas Panerių seniūnijoje, netoli miško ir Vokės upės, ramioje, žalioje teritorijoje.

Vieno aukšto grupinio gyvenimo namai pastatyti pagal Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros parengtą tipinį grupinių gyvenimo namų projektą. Tai leido techninį projektą iš karto pritaikyti prie vietos sąlygų ir pradėti statybą. Rangos darbus atliko UAB „Profitecha“. Vieno aukšto pastatas iškilo ir buvo užbaigtas per pusę metų.

244 kv. m name yra 2 dviviečiai, 6 vienviečiai kambariai, 5 vonios kambariai, bendra svetainė, virtuvė, personalo kambarys, pagalbinės patalpos.

Šalia namo yra kiemas, teritorijoje planuojama įrengti daržą ir šiltnamį.

Naujasodžio gatvės grupinio gyvenimo namai įkurti panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas ir įgyvendinant projektą „Socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo kūrimas ir plėtra asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią“. Bendra projekto vertė – 608 tūkst. Eur.

Namų laukia ne vienas

Vilniuje iš viso veikia penki grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena 43 intelekto ir psichosocialinę negalią turintys žmonės. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės integracijos poskyrio vedėjos Irenos Kisielienės, tokios infrastruktūros ir bendruomeninių paslaugų poreikis yra didelis, todėl ir toliau bus planuojama bei sprendžiama, kaip gerinti negalią turinčių žmonių gyvenimo sąlygas.

Šiais metais dar bus atidaryti grupinio gyvenimo namai Naujininkuose, Tunelio gatvėje. Savanorių prospekte šiuo metu statomas dienos užimtumo centras ir socialinės dirbtuvės. Šį projektą ketinama užbaigti iki šių metų pabaigos.

Vilniaus miestas yra parengęs ir daugiau grupinio gyvenimo namų statybos projektų, ateityje bus vertinamos galimybės juos įgyvendinti. Vis dėlto reikia pripažinti, kad šiame procese reikia ne tik finansų, neretai kliūtimi tampa vis dar stigmatizuojantis gyventojų požiūris į žmones, turinčius negalią. „Gaila, kad projektuodami kai kuriuos grupinio gyvenimo namus susidūrėme su vilniečių priešiškumu. Tokie atvejai parodo, kad reikia daugiau švietimo siekiant sumažinti nepagrįstas visuomenės baimes ir paneigti klaidingus įsitikinimus“, – kalbėjo I. Kiselienė.

Vilniaus m. savivaldybės informacija