Pasaulis margas, o margutis dar margesnis. Velykos tai viena svarbiausių krikščionių švenčių, kasmet minima visame pasaulyje, o tokie Velykų simboliai kaip kiaušinis, kiškutis ir šokoladas yra puikiai atpažįstami bene visur. Tačiau, skirtinguose pasaulio kampeliuose Velykų tradicijos skiriasi. Kviečiame pasidairyti po pasaulį ir pažiūrėti, kaip skirtingai gali būti švenčiama ši prisikėlimo ir pavasario atgimimo šventė.
Graikija: nuo raudonų kiaušinių iki ilgų sekmadienio pietų
Raudonai išdažyti margučiai, pynės formos duonelė, vidurnakčio pamaldos bažnyčioje ir ant žarijų keptas ėriukas, tai – Velykinė Graikija. Velykos ten švenčiamos skaniai ir garsiai, nes tai – viena svarbiausių Graikijos švenčių.
Prieš Velykas graikų šeimos dekoruoja kiaušinius raudona spalva. Raudoni dažai simbolizuoja Kristaus kraują, o kiaušinis yra nuo seno laikomas atgimimo simboliu.
„Itaka“ kelionių ekspertė Miglė Rakauskaitė pasakoja: „Graikijoje velyknakčio mišios dvelkia ypatinga atmosfera: vidurnaktį giedamos giesmės tampa švelniais šnabždesiais, užgęsta visos šviesos, o kunigas iškelia amžinąją ugnį ir uždega žvakes, kurias laiko susirinkusieji. Žmonės šią ugnį perduoda vieni kitiems, kol uždegama paskutinė žvakė bažnyčioje.“
Graikiškos Velykos derina puikų graikišką maistą su dar puikesniu graikišku oru! Alyvuogių aliejus yra svarbus graikiškos Velykų duonos, paprastai kepamos likus savaitei iki Velykų – Tsoureki, ingredientas. Tai saldus, pynės formos kepinys, su apelsino žievele ir vanile. Dar vienas svarbus Velykų akcentas – ilgi sekmadienio pietūs. Kol ant iešmo kepa prieskoniais ir citrina pagardintas ėriukas, lauke ruošiamas užkandžių stalas: ant jo būtinai bus alyvuogių, alyvuogių aliejaus, fetos sūrio ir graikiško jogurto. Smaližiams paruošiami tradiciniai sviestiniai sausainiai koulourakia ir sūrio pyragas lambropita. Šie pietūs būna ilgi ir neskubūs, paprastai prasidedantys apie 14 valandą.
„Graikijoje Velykos toks metų laikas, kai atsigręžiama į senąsias tradicijas, kaip kaimai ir miesteliai švęsdavo pavasarį prieš šimtus ar net tūkstančius metų.“ – akcentuoja M. Rakauskaitė. Graikiškas Velykas turėtumėte patirti bent kartą gyvenime kaip pasakytų graikai: Καλό Πάσχα (liet. Linksmų Velykų)!
Prancūzija: nuo skraidančių varpų iki Napoleono omleto
Joyeuses Pâques (liet. Laimingų Velykų)! Štai, kokią frazę girdėsite visą Velykų savaitgalį Prancūzijoje, prasidėjus šventiniams renginiams. Velykos Prancūzijoje – festivalinis periodas, kupinas religinės simbolikos ir linksmybių vaikams.
Kol kitur populiarėja velykiniai šokoladiniai kiškučiai, prancūzų vaikai smaližiauja cloches volantes (liet. „skraidančiais varpais“). Didįjį penktadienį, pagerbiant ir prisimenant nukryžiuotą Jėzų Kristų, visi bažnyčių varpai nutyla. Prancūzaičiams, pripratusiems prie gausaus varpų skambėjimo, reikia paaiškinti šią staigią tylą.
Legenda apie „Skraidančius varpus“ byloja, jog visiems bažnyčios varpams išauga sparnai ir jie išskrenda į Vatikaną, kur juos priima ir palaimina popiežius. Popiežius taip pat duoda varpams ypatingų skanėstų, pavyzdžiui, velykinių kiaušinių ir šokolado. Grįžę Velykų rytą varpai kiaušinius ir šokoladą išmėto vaikų kiemuose, kad šie galėtų jais pasimėgauti per Velykas ir tada sugrįžta į savo bažnyčias. Išlaikant šios legendos nuoseklumą, Velykų dieną miestai prisipildo bažnyčių varpų skambesiu, simbolizuojančiu Kristaus prisikėlimą.
„Jei kada nors per Velykas būsite pietų Prancūzijoje, tik nepamirškite pasiimti šakutės! Įdomi tradicija vyksta Bessières miestelyje, kur apie 1000 žmonių valgo milžinišką Velykų omletą, pagamintą iš daugiau nei 5000 kiaušinių ir daugiau kaip 45 kilogramų šoninės, česnako ir svogūnų“ – prideda „Itaka“ kelionių ekspertė. Pasakojama, kuomet Napoleonas ir jo kariuomenė velykiniu laikotarpiu žygiavo per pietų Prancūziją, jie sustojo mažame miestelyje ir gavo paragauti būtent šio omleto. Napoleonui jis taip patiko, kad kitą dieną įsakė miestiečiams surinkti visus kiaušinius ir iškepti milžinišką omletą visai savo kariuomenei.
Žinoma, kaip Prancūzija be prancūziško maisto. Velykų valgiaraščio pagrindinis patiekalas – orkaitėje keptas ėriukas, marinuotas Provanso žolelėmis, kmynais, česnakais ir alyvuogių aliejumi. Žinoma, po to seka šokoladinis desertas, o prieš tai – neišvengiamas įvairiausiais sūriais apkrautas stalas! Ir, kaipgi be raudono butelio vyno.
Kipras: tegul sudegs viskas, kas dega
Turtingą ir įvairiapusę istoriją sauganti sala turi daugybę tradicijų. Velykos Kipre – didelė ceremonija. Dauguma Kipro švenčių yra susijusios su skaniu maistu ir Velykos – ne išimtis. Vienas iš unikalių skanėstų yra flaounes – sūriu įdaryti pyragėliai. Sūris maišomas su graikiškais prieskoniais mahlepi ir dedamas į džiovintų mėtų tešlą, kuri apibarstoma sezamo sėklomis.
Velykos taip pat ne šiaip smagi šventė, bet ir proga atsikratyti nereikalingų daiktų ir šiaip „šlamšto“. Vyrai išeina ieškoti malkų ar senų medinių daiktų didžiuliam laužui. Didžiojo šeštadienio vakare kiemuose uždegami laužai – taip kipriečiai simboliškai „sudegina“ Judą.
Madeira: unikalus velykinis žaidimas
Dėl turtingos floros ir faunos, Madeiros sala dažnai vadinama Gėlių sala. Saloje augančios įvairiaspalvės gėlės tarsi įkvepia kiaušinių marginimui, juk Velykos tai spalvų šventė, o Madeira – tikra margaspalvių gėlių sostinė.
Velykų sekmadienį madeiriečiai švenčia šeima ir draugais. Mažieji linksminasi bandydami rasti velykinius šokoladinius kiaušinius, vyresnieji dalyvauja religinėse apeigose, o vėliau visi susirenka pasidalyti ir suvalgyti tradicinių velykinių pietų: avienos, mėsos ar vištienos, troškintos su bulvėmis. Ant stalų būna daug saldumynų ir desertų, šokoladinių kiaušinių, saldžių migdolų, taip pat tradicinių Madeiros velykinių saldumynų – cukrinių torrões (cukraus kubelių) bei pudingų. Žinoma, negalima pamiršti ir unikalaus Madeiros vyno.
Ar žinojote, kad šalia religinių tradicijų ir unikalios gastronomijos, prieš Velykas Madeiroje žaidžiamas žaidimas „Balamento“? „Balamento“ arba „belamente“, kaip jis dar vadinamas, yra tradicinis salos žaidimas, žaidžiamas likus 8-10 dienų iki šventinio savaitgalio pabaigos. Prieš Velykas įprasta žaisti su kaimynais, draugais ar šeimos nariais.
Jo taisyklės itin paprastos: du (ar daugiau) žmonių susitaria žaisti kartu ir siekia pirmieji pasakyti „balamento“ savo priešininkui. Norint sušukti „balamento!“ ir pelnyti taškus, reikia užklupti savo priešininką nepasiruošusį ar tykoti jo. Pirmasis žaidėjas, ištaręs šį žodį, kiekvieną dieną laimi po tašką. Žadėjai susitaria žaisti tam tikrą taškų skaičių. Pralaimėjęs žaidėjas nugalėtojui pasiūlo tradicinius „torrões, ar saldžių migdolų su šokoladu, velykinių kiaušinių ir kitų saldumynų.
Istorikų teigimu, šis žaidimas atsirado dar Madeiros cukraus gamybos aukso amžiuje. Tais laikais, pralaimėjusieji turėdavo iš cukraus kubelių pagaminti „balas“ (kulkas), kurias atiduodavo žaidimo nugalėtojams.
Norvegija: kriminalinių istorijų atgimimas
„Perdozavimas kriminaline literatūra, paskutinė sezono slidinėjimo kelionė arba pirmoji galimybė pasimėgauti saule, tai – Velykos Norvegijoje.“ – pasakoja kelionių organizatoriaus „Itaka“ atstovė. Norvegiškai Velykos vadinamos Påske, ir Påske yra laikas kriminalams. Omenyje turime ne gražiai išpuoštų margučių daužymą ar Velykinių šokoladinių zuikučių ausies nukandimą, o Paaskekrim.
Tai yra norvegų tradicija, gyvuojanti dar nuo 1923 m., kuomet Velykų laikotarpiu yra skaitoma, žiūrima ir visai kitaip gilinamasi į detektyvines istorijas. Kiekvienais metais beveik visi televizijos ir radijo kanalai Velykoms rengia kriminalinių serialų seansus, o pieno kompanijos ant kartoninių pakuočių spausdina nusikaltimų istorijas.
