Liepą Lietuvos oro uostai skaičiuoja penkerius metus nuo Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartų sujungimo. Baigusi įdingos vidinės konkurencijos etapą ir tapusi oro uostų tinklu, siūlančiu patrauklias bendradarbiavimo sąlygas oro vežėjams, įmonė išaugino ir savo aviacinės veiklos rezultatus. Nuo 2014-ųjų keleivių skaičius augo 42 proc., šoktelėjo ir siūlomų krypčių rodiklis, o aptarnautų skrydžių skaičius augo 60 proc.
Daugiau aptarnautų keleivių, skrydžių ir krovinių
Po 2014-aisiais įvykusio susijungimo, įmonė Lietuvos oro uostai iškėlė tikslą konkuruoti tarptautinėje rinkoje dėl didžiųjų oro vežėjų dėmesio ir naujų skrydžių krypčių. Apžvelgdamas penkerių metų darbo rezultatus, įmonės vadovas Marius Gelžinis pažymi, kad ambicingi siekiai įgyvendinami palaipsniui ir sklandžiai.
„Stebėdami stipriai išaugusius, kai kuriais atvejais net padvigubėjusius mūsų pagrindinės, aviacinės, veiklos rezultatus, galime drąsiai teigti, kad susijungę į vieningą tinklą pakeitėme nusistovėjusį požiūrį į oro uostus kaip tik į infrastruktūros objektą. Lietuvos oro uostai siūlo plačią paslaugų įvairovę, įgyvendina aukštus keleivių ir partnerių aptarnavimo kokybės standartus ir generuoja grąžą valstybei. Ilgamete mūsų komandos patirtimi pasitiki oro vežėjai ir kiti mūsų partneriai. Ypač svarbu tai, kad kasmet fiksuojame akivaizdžiai išaugusį keliautojų srautą – aptarnaujame kone 2 mln. daugiau keleivių nei 2014-aisiais“, – teigia M. Gelžinis.
Pastaraisiais metais aptarnautų keliautojų skaičius bendrovė įvardija kaip rekordinius. Palyginimui, 2015-aisiais Lietuvos oro uostus bendrai pasirinko daugiau nei 4 mln. 200 tūkst. keleivių, o 2016-aisiais buvo aptarnauta daugiau nei 4 mln. 700 tūkst. keliautojų. Proveržio metais laikomi 2017-ieji, kai keliautojų skaičius viršijo 5 mln. O praėjusieji metai bendrovės istorijoje buvo ryškiausi – per tris šalies oro vartus skrido 6 mln. 200 tūkst. keleivių.
Kaip pažymi Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas, nuoseklų augimą įmonė fiksuoja ir aptarnaujamų skrydžių srityje.
„Prieš penkerius metus skrydžių skaičius bendrai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose buvo kiek didesnis nei 38 tūkst., o pernai aptarnavome daugiau nei 61 tūkst. skrydžių ir užfiksavome rekordus visuose filialuose. Stebėjome, kad praėjusiais metais netoli savo keleivių srauto aptarnavimo galimybių ribų buvo visi trys oro uostai, tačiau efektyviai išsprendę aptarnavimo procesus, visi filialai susitvarkė neįtikėtinai gerai“, – teigia A. Stikliūnas.
Anot Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo, dar vienas svarbus veiklos rodiklis – perskraidinamų krovinių skaičius, per penkerius metus augęs 57 proc. Nuo 10 tūkst. t iki daugiau nei 15 tūkst. tonų.
