Vien šiais metais užsikrėtusių žmonių skaičius Lietuvoje artėja prie 200. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Vilniaus poliklinikose patikrino 1000 atsitiktinai pasirinktų vaikų medicinos kortelių. Pasirodė, kad 400 nuo tymų neskiepyti, nes atsisakė tėvai.
Paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 m. – 2009 m. siekė 97 proc., 2018 m. – vos 92,2 proc. Tai kelia realią grėsmę susirgti tymais žmonėms, kuriems skiepytis pagal amžių dar anksti, ar tiems, kuriems nesusiformavo imunitetas po skiepų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tymų ir raudonukės viruso cirkuliavimo sustabdymui reikalingos aukštos (≥ 95 proc.) skiepijimo aprėptys dviem MMR vakcinos dozėmis.
Pagal gyvenamąją vietovę daugiausiai tymų atvejų, maždaug pusė, registruota Kauno ir trečdalis Vilniaus administracinėse teritorijose. Daugiau nei pusė susirgusių – vaikai.
Lietuvoje tymų vakcina pradėta skiepyti nuo 1964 m. viena vakcinos doze, o nuo 1988 m. dviem vakcinos dozėmis. Ypatingai susirūpinti turėtų tie, kurie liko visai neskiepyti arba buvo paskiepyti viena vakcinos doze. Jei asmuo nežino savo skiepijimų būklės, jis turi galimybę atlikti kraujo tyrimą ir įsitikinti dėl imlumo tymams.
Taip pat itin budrūs turėtų būti kūdikius auginantys tėvai. Pirmąja vakcinos doze kūdikiai skiepijami sulaukę 15 mėnesių amžiaus (antrąja – 6-7 metų), tad iki tol laiko juos gali užkrėsti šeimos nariai.
Tymų klinikiniai požymiai: karščiavimas (38-39 °C), bendras silpnumas, sumažėjęs apetitas, sloga, konjuktyvitas, kosulys, Filatovo ir Kopliko dėmelių atsiradimas skruostų gleivinėje, Makulopapulinis (tamsiai rausvos, netaisyklingos formos, susiliejantis) bėrimas:
• Bėrimas dažniausiai atsiranda 3-4 ligos dieną;
• Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje;
• Vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas ir pėdas;
• Buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija, kuri po savaitės išnyksta.
Dažniausios tymų komplikacijos: vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).