2021 m. Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 mln. 378 tūkst. (84,6 proc. visų gyventojų) lietuvių, 183,4 tūkst. (6,5 proc.) lenkų, 141,1 tūkst. (5 proc.) rusų, 28,2 tūkst. (1 proc.) baltarusių, 14,2 tūkst. (0,5 proc.) ukrainiečių, 16,2 tūkst.
Kaip ir 2011 m. Šilalės rajono savivaldybė – lietuviškiausia savivaldybė Lietuvoje. 98,8 proc. jos gyventojų sudarė lietuviai. Panaši lietuvių dalis (98 proc. ir daugiau) buvo Pakruojo, Pasvalio, Plungės, Raseinių, Skuodo ir Šakių rajonų bei Kalvarijos ir Rietavo savivaldybėse. Mažiausia lietuvių tautybės gyventojų dalis buvo Šalčininkų rajono (12,6 proc.), Visagino (20,1 proc.) ir Vilniaus rajono (38,5 proc.) savivaldybėse. Surašymų duomenys rodo, kad šiose savivaldybėse lietuvių dalis didėja: prieš dvidešimt metų Šalčininkų rajono savivaldybėje lietuviai sudarė 10,4 proc., Visagino savivaldybėje – 15 proc., Vilniaus rajono savivaldybėje – 22,4 proc.
Didžiausia lenkų tautybės gyventojų dalis buvo Šalčininkų (76,3 proc.) ir Vilniaus (46,8 proc.) rajonų savivaldybėse, rusų – Visagino (47,4 proc.), Zarasų rajono (17,2 proc.) ir Klaipėdos miesto (16 proc.) savivaldybėse.
Iš didžiųjų miestų lietuviškiausi miestai buvo Panevėžys (97,4 proc.), Kaunas (96,2 proc.) ir Šiauliai (96 proc.). Lietuvių dalis Vilniuje ir Klaipėdoje buvo gerokai mažesnė – atitinkamai 70,4 proc. ir 80 proc.
Gyventojai pagal tikybą
2021 m. statistinio tyrimo duomenimis, 80,2 proc. Lietuvos gyventojų save priskyrė religinėms bendruomenėms ir bendrijoms. Romos katalikai sudarė 74,2 proc. visų šalies gyventojų (2 mln. 85 tūkst.). Antroji pagal gausumą religinė bendruomenė – stačiatikių (ortodoksų), kurią sudarė 3,8 proc. (105,6 tūkst.) šalies gyventojų.