Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus dalyvavo Copa-Cogeca (Europos ūkininkų ir kooperatyvų organizacijų) prezidiumo posėdžiuose, kuriuose buvo svarstyta naujausia informacija apie BŽŪP įgyvendinimą, tarptautinės prekybos, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą ir padėtis rinkoje situacija, trąšų klausimai, reglamentas dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, ES gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų (per) svarstymas, Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva, nauja direktyva – būsimoji Komisijos direktyva dėl žaliųjų pretenzijų (skundų), vyko diskusijos dėl „SUR“ (Sustainable use regulation – Tvaraus naudojimo reguliavimas, kalbant apie pesticidų, taršių technologijų naudojimą) ir kt. klausimai.
„Europos Komisijos vadovams buvo pateikta daug klausimų dėl žemės ūkio sektoriaus perspektyvos. Copa Prezidiume dalyvavęs ES Žemės ūkio komisaras Janušas Voicechovskis pristatė BŽŪP įgyvendinimo eigą ir pasidžiaugė, kad šalys tvarkosi gan gerai – pagal planą. Tačiau komisaras paminėjo ir neraminančias tendencijas: nuo 2010 iki 2020 Europoje prarasta net 9 milijonai ūkininkų. Net stipriose šalyse, tokiose kaip Olandija – ūkininkų sumažėjo 27 proc., Lietuvoje – daugiau kaip 50 proc. Per dieną Europa praranda apie 800 ūkių. Dar svarbiau ir grėsmingiau, kad prarandami reikalingiausi – mišrūs ūkiai, todėl ES ieško būdų, kaip tokiems ūkiams padėti. Europos Komisarui J. Voicechovskio pasiteiravau dėl aukštų trąšų kainų, problemų grūdų rinkose, ir aišku dėl Baltijos šalims – Lietuvai, Latvijai, Estijai, o taip pat ir Lenkijai šiandien paties aktualiausio klausimo – žaliavinio pieno kainų kritimo, kai gaunama kaina nepadengia savikainos išlaidų. Problema ypač aktuali smulkių ir vidutinių pieno ūkių savininkams, nes jiems tai yra išlikimo klausimas. Manau, kad būtų reikalingi intervenciniai sviesto, pieno miltų pirkimai, nes būtina stabilizuoti pieno rinką, ieškoti kitos paramos bei užtikrinti tinkamas sąlygas pieno ūkių išgyvenimui. Taip pat pasiūliau Komisarui susitikti su visų Baltijos šalių žemdirbių savivaldos lyderiais drauge ir imtis priemonių problemoms spręsti. Copa-Cogeca posėdžiuose nuomonėmis pasikeitėme su EK vykdomuoju viceprezidentu ir ES Prekybos komisaru Valdžiu Dombrovskiu, kuris pristatė prekybos, žemės ūkio ir žemės ūkio kooperatyvų galimybes ir iššūkius, pristatė vykstančius prekybos pokyčius, naujus prekybinius susitarimus su Australija, Meksika ir kitomis šalimis“, – dalinasi mintimis posėdžiuose dalyvavęs dr. A. Svitojus.
Komisaras J. Voicechovskis atkreipė dėmesį dėl Baltijos šalių pieno problemos ir paminėjo, kad įvairios pagalbos priemonės jau svarstomos, tikėtina parama per intervencines priemones. Komisaras sutiko susitikti artimiausiu metu su Baltijos šalių žemdirbių lyderiais probleminiams klausimams aptarti. J. Voicechovskis taip pat pažymėjo, jog didelė ūkininkams ar jų kooperatyvams skirtos paramos dalis atitenka koncernams ir korporaciniams prekybos tinklams, o tai vyksta dėl ES šalių valstybinio požiūrio valdžios institucijose stokos ir atsakingų sprendimų priėmimo stygiaus.
Šiaurės ir Baltijos šalių žemdirbių savivaldos lyderių susitikimas
Susitikime dalyvavo Danijos, Švedijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos žemdirbių savivaldos lyderiai. Pasikeista informacija dėl kainų padėties grūdų, pieno, mėsos sektoriuose. Visų šalių atstovai dalinosi nuogąstavimais dėl vis augančių ir griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų.
Višegrado ir Baltijos šalių susitikimas
Susitikime dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos, Kroatijos žemės ūkio rūmų ir kitų žemdirbių savivaldos lyderiai, kurie pasidalino BŽŪP strategijos iki 2027 metų įgyvendinimo aktualijomis. Taip pat jau aktyviai pradėta kalbėti ir tartis dėl strateginių krypčių po 2027 m.
ES jau pradedama diskutuoti apie BŽŪP po dabartinio 2023-2027 m. finansinio ciklo. Taigi ES jau pradeda diskusijas, o kas gi laukia 2028 – 2029 metais. Copa – Cogeca reaguodama į ES šalių – žemdirbių savivaldos organizacijų keliamus probleminius klausimus ir visą Europą palietusią infliaciją, covid-19 pandemiją, karo Ukrainoje poveikį ir kt. kylančias problemas, pažymi, kad ES Žaliojo kurso, gyvūnų gerovės reikalavimai, „Nuo ūkio iki stalo“ strategijos buvo ambicingos, tačiau šiandien kyla klausimas, ar bus įmanoma jas įgyvendinti.
„Štai slovakai strategijoje taiko 60 000 EUR lubas, 100 proc. paliekant atlyginimų įskaičiavimą. Remia pirmuosius 50 ha mokant virš 150 EUR. Daugelis šalių naudoja perskirstymo schemas, o štai Lietuva, su tokiu rūpinimusi žemės ūkiu, regionais ir kaimu, ritasi vis žemyn…“, – informuoja dr. A. Svitojus.