Pranešimų skaičius apie vaiko teisių pažeidimus išlieka panašus kaip ir praėjusiais metais. Per pirmą šių metų pusmetį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba sulaukė 19 835 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, didžiąją dalį pranešimų vaiko teisių specialistams perdavė policija (64,06 proc. visų gautų pranešimų). Per visus praėjusius metus tokių pranešimų buvo 39 430.
„Per dieną vidutiniškai gauname apie 109 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Statistika rodo, kad apie 50 proc. gautų pranešimų nepasitvirtina. Tačiau yra gerai, kad žmonės praneša apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai rodo, kad mūsų visuomenei rūpi, kaip gyvena vaikai. Net jei atvejis nepasitvirtino, visuomet geriau yra sureaguoti, įvertinti situaciją ir įsitikinti, ar vaikas yra saugioje aplinkoje, jo teisės nebuvo pažeistos, o jei reikia – suteikti pagalbą šeimai“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Kasmet smurto atvejų prieš vaikus skaičius mažėja. Šiais metais, lyginant su praėjusių metų pirmu pusmečiu, tokių atvejų sumažėjo 10 proc. 2021 m. pirmą pusmetį užfiksuoti 1 370 galimo smurto prieš vaikus atvejai. Per visus praėjusius metus užfiksuota 2 841 galimo smurto prieš vaikus atvejis.
„Nors statistika rodo, kad smurto atvejų prieš vaikus mažėja, tačiau šie duomenys gali būti ne visai teisingi. Žmonės išgyveno didžiulį emocinį sukrėtimą – karantiną. Gali būti, kad žmonės tapo apatiškesni, mažiau reaguoja į smurto atvejus ir rečiau kreipiasi pagalbos“, – teigia I. Skuodienė.
Pasak tarnybos direktorės, dažniausiai fiksuojama smurto forma – fizinis smurtas. Tačiau tai dar nereiškia, kad kitos smurto formos prieš vaikus vartojamos daug rečiau. Pavyzdžiui, psichologinį smurtą atpažinti yra kur kas sunkiau ir dar ne visi žmonės turi pakankamai įgūdžių tai padaryti.
„Siekiame, kad vaikas gyventų savo šeimoje, tad dedame visas pastangas, kad padėtume sunkumų turinčioms šeimoms sukurti vaikams tinkamą aplinką. Vis tik būna ir kraštutinių atvejų, kai vaikui gyventi šeimoje yra nesaugu, jam gresia realus pavojus, tuomet tenka kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar globėjų“, – dėsto I. Skuodienė.
Per šių metų pirmą pusmetį Tarnybai teko 334 kartus kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš įstatyminių atstovų. Per visus 2020 m. kreipimųsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar globėjų buvo 28 proc. mažiau nei 2019 m. Šiam pokyčiui įtakos turėjo nuo 2020 m. patvirtintas laikinos priežiūros institutas, kai esat sudėtingai situacijai pasitelkiama senelių ar artimų giminaičių priežiūra, kol šeimai bus suteikta intensyvi pagalba ir vaikas perkeliamas iš šeimos tik kraštutiniu atveju.
Šiuo metu globojamų (rūpinamų) vaikų Lietuvoje skaičius siekia 6 454. Daugiausiai globotinių yra šeimose – 4 504 vaikai, 2 918 vaikai auga giminaičių šeimose, iš jų 1 857 – su seneliais, šeimynose – 301, globos įstaigose auga 1 480 vaikų, globos centruose – 172. Didžiosios dalies globos namuose augančių vaikų amžius yra nuo 10 m. iki 17 m. 179 globėjų (rūpintojų) šeimos augina 3 ir daugiau (iki 6) vaikus. Per pirmąjį 2021 m. pusmetį skaičiuojami 743 vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo atvejai. Dažniausios globos pasibaigimo priežastys – vaiko grąžinimas tėvams (220 atvejai) ir vaiko pilnametystė arba emancipacija (482 atvejai).
Per pirmąjį 2021 m. pusmetį buvo įvaikinti 22 be tėvų globos likę vaikai, per visus praėjusius metus buvo įvaikintas 51 vaikas. Šiuo metu yra 154 šeimos, pasiryžusios įsivaikinti ir laukiančios savo naujo šeimos nario. Didžioji dalis būsimų įtėvių yra pasirengę įvaikinti mažesnio amžiaus vaikus – iki 3 metų.
Gyvybės langeliuose per 2021 m. pirmą pusmetį rasti 3 kūdikiai. 2020 m. palikta daugiausiai per paskutinius trejus metus – net 10 vaikų. Daugiausiai vaikų rasta Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose ir Šiaulių moters ir vaiko klinikoje įkurtuose gyvybės langeliuose – po 3.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija