Palyginti su 2021 metais (1058), jų sumažėjo 3,4 proc. Gaisruose žuvo 4 žmonės (2021 m. – 11), o 16 (23) gyventojų patyrė traumas. Gaisrų metu ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 25 (2021 m. – 34) gyventojus. Remiantis daugiamete statistika, pernai buvo mažiausias gaisrų skaičius ir traumuotų žmonių skaičius bei vienas iš mažiausiai žuvusių žmonių skaičiaus per paskutinius dvidešimt metų.
3 žmonės žuvo daugiabučiuose gyvenamuose namuose ir 1 žmogus žuvo apleistame, nenaudojamame pastate. 1 žmogus žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 1 žmogus žuvo dėl pašalinio ugnies šaltinio, 1 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi ir 1 – dėl kitų priežasčių.
Iš 4 žuvusių gaisruose – 2 vyrai ir 2 moterys. Žuvęs vyras buvo 61 metų amžiaus, 1 žuvusi moteris buvo 67 metų amžiaus, kitai buvo 85 metai, o 1 žuvusio tapatybė nenustatyta. 1 žmogus žuvo sausio mėnesį ir 3 žmonės žuvo lapkričio mėnesį. Žmonių žuvimo laikas 7.41, 11.07, 17.26 ir 00.32 val. Kaip rodo daugiametė žuvusiųjų gaisruose statistika ir praėjusių metų tragiški gaisrai, ugnis sostinėje dažniausiai pasiglemžia vidutinio bei senyvo amžiaus, piktnaudžiaujančių alkoholiu bei rūkančių žmonių, gyvybes. Daugiausia tragiškų gaisrų kyla tamsiuoju paros metu.
Daugiausiai gaisrų praeitais metais Vilniuje kilo atvirose teritorijose – 323 (2021 m. – 329). Jie sudarė 31,6 proc. visų sostinėje kilusių gaisrų skaičiaus ir 1,8 proc. mažiau nei 2021 m. Iš jų 127 kartus (2021 m. – 56) degė pieva – 12,4 proc. visų gaisrų skaičiaus bei 8 (8) kartus miškas. Taip pat 208 (2021 m. – 216) kartų degė šiukšlės, šiukšlių konteineriai ir kitos atliekos atvirose teritorijose. Tam įtakos turėjo tinkamai netvarkomos miesto teritorijos, laiku neišvežamos šiukšlės bei žmogaus neatsargumas – numestos neužgesintos nuorūkos ar kiti uždegimo šaltiniai. Gaisrai autotransporto priemonėse sudarė 12,5 proc. visų gaisrų Vilniaus mieste, jų kilo 128 (2021 m. – 122). Pagrindinės šių gaisrų priežastys – transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai 77 (82), transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai 4(3) ir kiti automobilių gedimai 25 (18).
2022 m. pastatuose kilo 363 gaisrai (2021 m. – 391) – 37 proc. visų gaisrų. Gaisrai gyvenamajame sektoriuje sudarė 35,5 proc. visų gaisrų pastatuose. 120 (2021 m. – 171) gaisrų teko gesinti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, 80 (2021 m. – 73) gaisrų – individualiuose gyvenamuosiuose namuose, 26 (37) – ūkio paskirties pastatuose, esančiuose privačioje valdoje, taip pat 53 (41) kartus liepsnojo apleisti pastatai, 7 (7) gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, o 33 (38) gaisrai visuomeninės paskirties pastatuose.
2022 m. kilusių gaisrų priežastys: pašalinis ugnies šaltinis 456 (45 proc. visų kilusių gaisrų), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi 191 (19 proc.), netvarkinga elektros instaliacija, įrenginių, prietaisų gedimai 83 (8 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai 77 (8 proc.), neatsargus rūkymas 27 (3 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai 29 ( 3 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai 22 (2 proc.), kiti transporto priemonių gedimai 25 (2 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas 7 (1 proc.), priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai atliekant ugnies, suvirinimo darbus 9 (1 proc.), žolės, ražienų deginimas 5 ( 0 proc.), transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai 4 (0 proc.), dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimai 3 (0 proc.), gamybinių įrenginių eksploatavimo pažeidimai technologinio proceso metu 2 (0 proc.), vaikų išdykavimas 1 ( 0 proc.). Be to įregistruoti 25 (2 proc.) padegimai, kitos gaisrų priežastys sudaro 49 (5 proc.), o 4 gaisrų (3 proc.) priežastys dar tiriamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 25 žmonių gyvybes, 1 gyvūną, 21 statinį ir 9 transporto priemones. Be gaisrų gesinimo Vilniaus ugniagesiai gelbėtojai atliko 1441 (2021 m. – 1410) gelbėjimo darbą ir tai yra didžiausias atliktų gelbėjimo darbų skaičius per paskutinius dešimt metų.
2022 m. ugniagesiai gelbėtojai 357 (2021 m. – 409) kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 820 (2021 – 749) kartus talkino specialiosioms tarnyboms – iš jų 393 (391) policijai, 415 (345) greitajai medicinos pagalbai ir 12(13) avarinei dujų tarnybai. Be to, 99 (94) kartus vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms ir, panaudodami specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 14 (11) nukentėjusių piliečių bei ištraukė 6 žuvusiuosius. 12 (7) kartų ugniagesiai dirbo aukštyje, o 30 (46) kartų darbavosi vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 9 (9) skenduolius. Taip pat ugniagesiams gelbėtojams teko 36 (29) kartus rinkti gyvsidabrį, 35(30) kartų budėti nukenksminant sprogmenis, 48 (44) kartus likviduoti cheminius incidentus bei atlikti kitus gelbėjimo darbus 4(2).
Vilniaus m. savivaldybės informacija