Nuo šiandien iki gruodžio virš Lietuvos miškų ir laukų iš orlaivių planuojama išmėtyti daugiau nei pusę milijono vienetų jaukų su vakcina nuo pasiutligės. Naudojant šią priemonę Lietuvoje nefiksuojama nei vieno pasiutligės atvejo trejus metus iš eilės.
„Šie metai yra treti iš eilės, kai Lietuvoje nepasitaikė nei vieno pasiutligės atvejo. Tai reiškia, kad jau šešerius metus vykdoma laukinių gyvūnų vakcinacija iš orlaivių yra efektyvus ir veiksmingas būdas kovoje su šia liga. Šiais metais dėmesį sutelksime ties pietrytine Lietuvos dalimi, daugiausia – ties siena su Baltarusija, kur pasiutligės suvaldyti nesiseka. Lietuvoje nuo pasiutligės saugomės efektyviai, o tą patvirtina pernai Europos Komisijos suteiktas laisvos nuo pasiutligės šalies statusas“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus Vyriausias veterinarijos gydytojas valstybinis veterinarijos-inspektorius Antanas Paliutis.
Vakcinavimui pasitelkti du lengvieji Cesna ir vienas AN-2 tipo lėktuvas, kurie kils iš Paluknio, Molėtų bei Aleksoto aerodromų. Jaukas su vakcina į orlaivius bus saugiai gabenamas specialiai sukomplektuotame mobiliame šaldytuve, palaikančiame reikalingą temperatūrą. Skrydžių metu specialūs aparatai jauką paskirstys beveik 4 tūkst. kilometrų plote, daugiausia – su Baltarusija ir Rusija besiribojančių pietryčių Lietuvos Lazdijų, Druskininkų, Varėnos, Alytaus, Prienų, Birštono, Marijampolės ir Kalvarijų savivaldybių teritorijose. Siekiant kuo geresnių rezultatų, vakcinos šiose zonose mėtomos dvigubai tankiau.
„Jaukas su vakcina nuo pasiutligės laukiniams gyvūnams atrodo kaip keletos centimetrų dydžio kapsulė, panaši į dėlionės detalę. Radus tokį daiktą geriau jo neliesti, o pranešti artimiausiam VMVT teritoriniam padaliniui, kad atvykę specialistai saugiai jį pašalintų. Nors nei žmonėms, nei naminiams gyvūnams medikamentai nepavojingi, tačiau nepatartina jauko duoti namuose ar ūkyje laikomiems keturkojams, nes gali kilti nemalonių komplikacijų. Todėl jei šuo, katė ar šeškas paragavo lapėms, vilkams bei usūriniams šunims skirtos vakcinos, gyvūno augintinio būklę reikėtų stebėti bent keletą dienų“, – pataria VMVMT inspektorius A. Paliutis.
Kaip užsikrečiama pasiutlige?
Pasiutligė – ūmi virusinė mirtinai pavojinga liga, kuria užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus, apseilėjus, įdrėskus sužalotą odą, gleivinę. Labai pavojinga, kai pasiutę gyvūnai sukandžioja žmogui galvą, veidą. Rečiau žmogus užsikrečia pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, jungines ir gleivines. Pasiutligės virusas neatsparus išorinėje aplinkoje, plitimas per aplinkos objektus beveik neįmanomas.
Pirmieji ligos simptomai primena gripą
Inkubacinis ligos periodas trunka nuo 12 dienų iki kelių mėnesių. Trukmė priklauso nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo inkubacija trumpesnė). Specialistai atkreipia dėmesį, kad pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Ligai progresuojant atsiranda kitų simptomų: vandens baimė, oro judėjimo baimė, gerklų ir raumenų spazmai, silpnumas. Pagydyti sergančio pasiutlige asmens klinikinių simptomų stadijoje (progresuoja paralyžius, koma) nepavyksta. Išryškėjus neurologiniams pasiutligės simptomams, medikai pagelbėti negali, žmogus miršta.
Kaip apsisaugoti nuo pasiutligės?
NVSC specialistai ragina būti atsargiems ir vengti kontaktų su nežinomais, keisto ar agresyvaus elgesio gyvūnais, o įvykusį sąlytį įvertinti kaip pavojų gyvybei. Įkandus gyvūnui, rekomenduojama žaizdą nuplauti vandeniu, jei kraujavimas nežymus, jo nestabdyti ir nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Gydytojui paskyrus, nukentėjusysis privalo skiepytis nuo pasiutligės ir paskirto vakcinų kurso jokiu būdu nenutraukti. Žmonėms vakcinacija yra nemokama (skiepijama valstybės lėšomis).