Praėjusiais metais Užimtumo tarnyba išdavė mažiau leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams: pastarųjų atlyginimai svyravo nuo  700 Eur iki 6000 Eur

0
191

Darbdaviams suteiktų leidimų dirbti skaičius pernai buvo 1,6 karto mažesnis nei 2021 metais, o sprendimų dėl darbo atitikties – 1,1 karto. 2022 metais užsieniečiai galėjo atvykti pagal 23 260 išduotus dokumentus (2021 m. jų buvo 30 993, o 2020 m. – 7362).

„Mažesnį išduotų dokumentų skaičių lėmė vėliau (palyginti su 2021 metais) pasibaigusi nustatyta kvota paslaugų sektoriuje. Gauta mažiau darbdavių prašymų dėl leidimų dirbti išdavimo užsieniečiams šiame sektoriuje pagal trūkstamų profesijų sąrašą“, –  aiškino Užimtumo tarnybos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.

Užsieniečiams suteikiančių galimybę dirbti dokumentus sudaro 12032 leidimai dirbti (iš jų – 11736 leidimai dirbti pagal darbo sutartį ir 296 leidimai komandiruotiems trečiųjų šalių piliečiams) bei 10745 sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams (293 – dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties).

Apie 85 proc. užsieniečių per dvejus pastaruosius metus ketino įsidarbinti paslaugų sektoriaus įmonėse, pramonės – 7 proc., statybos – 7 proc., žemės ūkio – 1 proc.

Pernai išsiplėtė šalių geografija. Pasikeitė išduotų leidimų dirbti/priimtų sprendimų struktūra pagal užsieniečio pilietybę. 2022 m.  leidimai dirbti buvo išduoti užsieniečiams iš 62 šalių, o sprendimai  dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams buvo priimti atvykusiems iš 58 šalių. 2021 metais 51 šalies piliečiams suteikta galimybė dirbti Lietuvoje.

Daugiausiai leidimų dirbti  buvo išduota Kirgizijos piliečiams –  21 proc. visų išduotų leidimų dirbti (2563), Baltarusijos – 20 proc. (2388), Uzbekistano – 17 proc. (2073). Nemažai leidimų dirbti suteikta Tadžikistano (1850), Kazachstano (751), Indijos (728), Turkijos (373), Ukrainos (340), Azerbaidžano (181), Sakartvelo (176) piliečiams.

Egzotinių kraštų gyventojams iš Siera Leonės, Kongo, Senegalo, Vanuato, Mauricijaus, Trinidado ir Tobago, Sudano, Jordanijos išduota po vieną ar du leidimus dirbti.

Užsieniečio pilietybės struktūra teikiant sprendimus dėl darbo atitikties darbo rinkos poreikiams iš esmės nesikeitė. Daugiausiai jų priimta dėl Baltarusijos piliečių –  68 proc. (7129), Rusijos – 5,3 proc. (550), Ukrainos – 5 proc. (522) visų išduotų sprendimų skaičiaus.

Daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams išduota dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais – 78 proc., virėjais – 4 proc.,  pakavimo įrangos operatoriais – 2 proc. visų išduotų leidimų skaičiaus. Sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams priimta tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams – 69 proc., virėjams – 6 proc., elektromonteriams – 2 proc.

Didžiausią dalį šių atvykėlių įdarbino įmonės „Transorloja”, „Girmeta”, „KLP transport”, „Hoptransa“,  „Termolita”, „Trasis”,   „Girtrans”,  „Transmėja“,  „Hegelmann transporte”,  „ME transportas“.

Sezoniniam darbui Užimtumo tarnyba išdavė 483 leidimus dirbti užsieniečiams. Tai –   1,2 karto mažiau nei 2021 m. Iš 15 šalių atvykusių daugumą (45 proc.) sudarė Ukrainos piliečiai (2021 m. – 71 proc.), Azerbaidžano – 21 proc., Baltarusijos –  7 proc. Daugiausiai jie ketino  dirbti maisto pusgaminių ruošėjais (68 proc.), pakuotojais rankomis  (8 proc.), nekvalifikuotais apželdinimo darbininkais, nekvalifikuotais darbininkais (po 3 proc.), fasuotojais (maisto pramonėje), braškių augintojais, kambarinėmis – po 2 proc. visų išduotų leidimų dirbti sezoninį darbą.

Naujovės –  nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.

Prasidėjus karui Ukrainoje, šios šalies  piliečiams buvo supaprastintos įsidarbinimo procedūros – minėtos valstybės piliečiai  buvo atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvoje ar sprendimą dėl darbo atitikties.

Lietuvoje šiuo metu  dirba daugiau kaip 22 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios ir dirbančių pagal darbo sutartis. Tai pusė visų į mūsų šalį atvykusių darbingo amžiaus ukrainiečių.

Įsigaliojus naujoms įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatoms, nuo rugpjūčio 1 d. darbdaviai, ketinantys įdarbinti aukštą profesinę kvalifikaciją turinčius užsieniečius, visais atvejais buvo atleisti nuo pareigos Užimtumo tarnyboje gauti sprendimą dėl darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Todėl sprendimus  šiems užsieniečiams Užimtumo tarnyba  išdavė iki 2022 m. liepos 31 d.

Nepaisant šios aplinkybės, pernai išaugo darbdavių, ketinančių įdarbinti aukštą profesinę kvalifikaciją turinčių užsieniečius, skaičius – per  septynis mėnesius priimti 293 sprendimai dėl tokių atvykėlių įdarbinimo. Tai – beveik 4 kartus didesnis skaičius  nei 2020 metais (75)  ir 1,2 karto daugiau sprendimų nei per visus 2021 m. (253).

E. Varnaitės teigimu, tam turėjo įtakos aukštos kvalifikacijos specialistų, atvykstančių iš Baltarusijos supaprastinta tvarka, kartu perkeliant vykdytą verslą į Lietuvą dėl susiklosčiusios nepalankios politinės situacijos, ketinimas įsidarbinti mūsų šalyje: „Šios šalies piliečiams buvo priimta daugiausiai (63 proc.) teigiamų sprendimų“.

Aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiai atvyko iš 20 šalių. Be Baltarusijos piliečių, atvykėliams iš Rusijos Federacijos išduota 20 proc., Turkijos piliečiams – 4 proc. visų priimtų sprendimų skaičiaus. Po vieną kitą pilietį atvyko iš Filipinų (4), Indijos, Irano, Kazachstano (3), Argentinos, Egipto, Kinijos, Pakistano, Azerbaidžano, Indonezijos, Izraelio, Libano, Maroko, Meksikos, Peru, Šri Lankos.

Lietuvos darbo rinką daugiausiai  papildė kvalifikuoti projektų vadovai, rinkodaros specialistai (vadybininkai), produkto vadybininkai, teisininkai, pardavimo vadybininkai, žurnalistai, ekonomistai, personalo specialistai (vadybininkai), finansų analitikai, informacinių technologijų ir ryšių saugumo specialistai.

Vilniaus regiono įmonėse ketino įsidarbinti daugiausiai (263) aukštos kvalifikacijos užsieniečių, Kauno – 16, Klaipėdos – 9,  Šiaulių – 4 ir Panevėžio – 1. Moterys tarp šių piliečių sudarė 56 proc.

Dar viena naujovė – nuo rugpjūčio 1 d. atsirado galimybė leidimus dirbti išduoti ir neteisėtai  Lietuvos valstybės sieną kirtusiems užsieniečiams ir daliai prieglobsčio prašytojų suteikiant jiems galimybę įsidarbinti ir neturint kvalifikacijos bei darbo patirties.

Iki metų pabaigos buvo išduotas 41 leidimas dirbti Kamerūno, Kongo Demokratinės Respublikos, Nigerijos, Togo, Afganistano, Irako ir Senegalo piliečiams. Jie ketino įsidarbinti fasuotojais, formuotojais maisto pramonėje, indų plovėjais, pagalbiniais, nekvalifikuotais kelių priežiūros darbininkais, kelininkais, plastikinių gaminių mašinų operatoriais, kirpėjais, virėjais ir jų padėjėjais.

Taip pat atvykėliai iš trečiųjų šalių nuo rugpjūčio 1 d. gali dirbti ir pagal laikinojo darbo sutartis. Laikinojo įdarbinimo įmonėms buvo suteikta teisė teikti prašymus priimti sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams. Tokius prašymus pateikė 5 laikinojo įdarbinimo įmonės – „Fajus“, „Innovation projects“, „Altoras“,  „Auksinės AAA“, MB „Raisila“.

Dirbti pagal tokias sutartis priimti 35 teigiami sprendimai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams (34) bei suvirintojui dujomis ir elektra (1).Šį darbą ketino dirbti 26 Baltarusijos, 4 Rusijos Federacijos, 4 Indijos ir 1 Tadžikistano pilietis.

2022 metais buvo panaikinti 2148 galiojantys leidimai dirbti Lietuvoje užsieniečiams. Dauguma (2084) –  darbdavio prašymu, 42 – užsieniečio prašymu, 3 – nutraukus darbo sutartį, 19 – dėl darbdaviui skirtos nuobaudos už leidimą dirbti nelegalų darbą.

Taip pat neteko galios 677 sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams: 644 darbdavio prašymu, 25 – užsieniečio prašymu, 4 – dėl darbo sutarties nutraukimo, 2 – dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo užsieniečiui, 2 – dėl darbdaviui skirtos nuobaudos už leidimą dirbti nelegalų darbą.

1,6 karto daugiau nei 2021 metais darbdavio prašymu panaikinta  leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams (193).

2022 metais trečiųjų šalių piliečiams nustatyti atlyginimai svyravo nuo 730 Eur iki 5784 Eur (2021 m.– nuo 642 Eur iki 5520 Eur).