Naujų būsto įsigijimo sandorių skaičius Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 17 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Visgi kovą sandorių skaičius pradėjo augti, o naujų butų segmente fiksuotas ir spartesnis didėjimas. Atgyjantį gyventojų susidomėjimą galimybėmis įsigyti būstą pastebi ir bankų atstovai. „Citadele“ banko Lietuvos padalinio vadovas Darius Burdaitis sako, kad, nepaisant ūgtelėjusių bazinių palūkanų, pirmąjį metų ketvirtį paraiškų būsto paskolai gauti skaičius buvo 10 proc. didesnis nei paskutinį praėjusių metų ketvirtį.
Būsto kainos stabilizavosi
Lyginant su šių metų sausio ir vasario mėnesiais, būsto paskolų užklausų skaičius, anot D. Burdaičio, kovą išaugo 36 proc. Tai koreliuoja su pavasario pradžioje augusiu būsto rinkos aktyvumu – kovą fiksuota 37 proc. daugiau butų pardavimo sandorių nei vasarį.
„Apie bendrą būsto rinkos atsigavimą ir grįžimą į praėjusių metų lygį kalbėti dar tikrai per anksti, tačiau ką tikrai matome šiuo metu – kad nekilnojamojo turto kainos stabilizavosi. Taip pat būsto rinkai yra būdingas sezoniškumas, tad po vangios metų pradžios galima tikėtis didesnio būsto pardavimų augimo. Be to, nors išaugusios palūkanų normos brangina paskolas, tačiau, galima vertinti, prisideda prie kainų stabilizavimosi – naujos statybos butų kainų augimas Lietuvoje nėra fiksuojamas nuo praėjusių metų lapkričio, o senos statybos butų kainos kai kuriais atvejais, lyginant su praėjusių metų pabaiga, pamažėjo 1-2,5 proc. Daliai gyventojų tai gali tapti motyvu būtent dabar arba artimiausiu metu įsigyti būstą“, – sako D. Burdaitis.
Vidutinė būsto paskola – apie 150 tūkst. eurų
Anot D. Burdaičio, ženkliai padaugėjo žmonių, kurie gautiną paskolos sumą pasiskaičiuoja ne tik svetainėje esančioje skaičiuoklėje, bet ir kreipiasi tiesiogiai bei domisi savo galimybėmis. Banko vadovas atkreipia dėmesį į tai, kad klientai ilgiau ir atsargiau renkasi nekilnojamąjį turtą, vis dažniau laukia, kad būstai būtų jau pastatyti ir tik tada perka. Taip pat – įvertina savo finansinę situaciją, lygina įvairius būstų variantus ir dažnu atveju turi daugiau galimybių derėtis su vystytojais, todėl nebėra skubos įsigyti nekilnojamąjį turtą čia ir dabar. Visa tai rodo, kad žmonės būsto įsigijimą vertina atsakingai.
„Nereikėtų manyti, kad pakilus palūkanoms galimybės įsigyti būstą smarkiai sumažėjo. Galioja tie patys atsakingo skolinimosi principai, kaip ir anksčiau, o didelė dalis gyventojų juos atitinka. Žinoma, visuomet savo galimybes svarbu vertinti realistiškai, prieš prisiimant naujus įsipareigojimus pasiskaičiuoti, ar didesnės paskolos įmokos nesukels grėsmės šeimos finansų tvarumui. Tai klientams visuomet padedame padaryti rizikų vertinimo metu“, – sako pašnekovas.
Anot D. Burdaičio, vidutinė būsto paskolos suma šiemet siekia 150 tūkst. eurų ir yra 36 proc. didesnė nei praėjusių metų vidurkis. Paskolas gyventojai siekia gauti ne tik būsto įsigijimui, bet ir namų statybai. Tokių paskolų paraiškų skaičius kovą, išaugo beveik trečdaliu (31 proc.) – tai susiję su sezoniškumu, pavasarį ir vasarą nekilnojamojo turto rinkoje visuomet jaučiamas suaktyvėjimas.
Dalis baimių išsisklaidė, tačiau išvadas daryti dar anksti
Savo ruožtu nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sako, kad kai kurie būsto rinką slopinę veiksniai jau nebeturi didelės įtakos. Pavyzdžiui, praėjusių metų pradžioje baimės dėl Ukrainoje prasidėjusio karo dalį gyventojų paskatino atidėti būsto įsigijimą. Tačiau žmonės su naujomis realijomis apsiprato, o tai matyt yra viena priežasčių, kodėl šių metų kovą naujos statybos būsto įsigijimo sandorių skaičius yra didesnis nei tą patį mėnesį pernai.
„Tiesa, reikia įvertinti ir tai, kad dalis pirmąjį ketvirtį sudarytų būsto įsigijimo sandorių yra paprasčiausiai anksčiau sutartų pirkimų galutinis įforminimas. Kitaip tariant, dalis šiemet sudarytų sandorių atspindi praėjusių metų rezervacijas. Šiuo požiūriu svarbūs nuo 2024 metų įsigaliosiantys LR statybos įstatymo pakeitimai, kurie numato, kad pirkėjams plėtotojai galės parduoti tik 100 proc. baigtumo būstą, o NT objektų pirkimas „iš brėžinių“ taps negalimas. Tiesa, vis dar lieka neaišku, kaip šie pakeitimai bus įgyvendinami praktikoje, tad ir jų poveikį rinkai sunku prognozuoti. Turint omenyje, kad šiuo metu maždaug 70 proc. visų butų Lietuvoje yra įsigyjami antrinėje rinkoje, šis poveikis neturėtų būti labai ryškus, nors vystytojams pakeitimai gali sukelti papildomų iššūkių“, – sako S. Vagonis.