Prasideda Vilniaus arkikatedros vargonų jubiliejinių metų minėjimo renginiai

0
284

Instrumentui šiemet sukanka 50 metų: 1969-aisiais juos pastatė žymi vokiečių firma „Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam“.

Šia proga kone ištisus metus Arkikatedroje skambės vargonų muzika: kartą per mėnesį, sekmadieniais, Nacionalinė vargonininkų asociacija pakvies į Austrijos, Italijos, Vokietijos, Kanados, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos vargonininkų rečitalius ir proginius koncertus.

Šiandien, 16-tą valandą – pirmasis jubiliejinio ciklo koncertas. Vargonininkas Tobias Scheetz iš Potsdamo, gimtojo Vilniaus arkikatedros vargonų miesto, grieš J. S. Bacho, F. Tunderio, C. Ph. E. Bacho, F. Mendelssohno-Bartholdy ir kitų kompozitorių opusus vargonams. Renginys nemokamas.

Pirmieji vargonai Vilniaus katedroje įrengti 1595 m. Jų meistras buvo Jonas Kopelmanas, drožėjas Bernardas Holcas, tapytojas Kristupas Bžeskis. Šie vargonai sudegė per 1610 m. gaisrą. Apie 1618 m katedroje vėl įrengti dideli vargonai, kurie buvo sunaikinti per XVII a. rusų invaziją. 1859 m. iš Vilniaus augustinų Švč. M. Marijos Ramintojos bažnyčios atkelti didieji vargonai. Jų XVIII a. antrosios pusės barokinis prospektas išlikęs iki šios dienos, tik praplėstas pridedant šoninius bokštus. Vargonų prospektas papuoštas drožinėtais paauksuotais augaliniais, kriauklių ornamentais. Vargonų viršuje – medinė karaliaus Dovydo, grojančio arfa, skulptūra. Šonuose grojančių angelų skulptūros, o žemiau — amūras. 1885-1889 m. instrumentas buvo keletą kartų meistro Juozapo Radavičaus perdarytas. XX a. instrumentą perdarė meistras Vaclovas Bernackis. Po II pasaulinio karo, katedrą atėmus iš tikinčiųjų, vargonai buvo sunaikinti. Dabar veikiantys didieji katedros vargonai įrengti 1969 m. Vokietijos firmos „Alaxander Schuke“, vadovaujant Hansui Joachimui Šukei. Šie vargonai turi 3 manualus ir 49 registrus. Juose paliktos kelios eilės XIX a. Juozapo Radavičiaus sumeistrautų vargonų vamzdžių.