Nors Lietuvos statistikos departamento skelbiami duomenys rodo, kad skurdo rizikos lygis mūsų šalyje po truputį mažėja, tačiau Lietuvoje skurdas vis dar yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje – šalyje skursta kas penktas gyventojas.
Lietuvos statistikos departamento elektroninis leidinys „Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos“ (2022 m. leidimas) atskleidžia, kad žemiau skurdo rizikos ribos praėjusiais metais gyveno 20 proc. šalies gyventojų. Skurdo rizikos riba 2021 m. buvo 483 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 1 015 Eur – šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus. Mieste skurdo rizikos lygis 2021 m. siekė 17,4 proc., kaime – 25,4 proc.
Pasak Lietuvos statistikos departamento direktoriaus pavaduotojos dr. Ingos Masiulaitytės-Šukevič, bendras skurdo rizikos lygis, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto. Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2021 m. jis sudarė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2020 m.) buvo 376,5 Eur ir sudarė 78 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, o pajamų tyrimo laikotarpiu šis skirtumas dar padidėjo: vidutinė senatvės pensija išaugo mažiau nei skurdo rizikos riba.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,8 procentinio punkto ir 2021 m. sudarė 17,2 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – sumažėjo 0,7 procentinio punkto ir sudarė 15,6 proc.
„Skurdo mažėjimui didelės įtakos turėjo piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms, augimas. Pajamų tyrimo laikotarpiu (2020 m.) socialinės apsaugos piniginės išmokos šeimai ir vaikams padidėjo 26 proc. Jeigu ne socialinės išmokos, vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis 2021 m. padidėtų nuo 17,2 iki 37,6 proc.“ – teigė I. Masiulaitytė-Šukevič.
Per metus šiek tiek sumažėjo ir absoliutaus skurdo lygis: 1,2 procentinio punkto, palyginti su 2020 m., o per penkerius metus – 11,9 procentinio punkto. Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2021 m. siekė 3,9 proc., t. y. apie 110 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 2,6 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 2,1 proc., kituose miestuose – 3,3 proc.), kaime – 6,7 proc.
2021 m. absoliutaus skurdo riba buvo 260 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 546 Eur – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, 2020 m. – atitinkamai 257 ir 540 Eur.
Nuo skurdo negelbsti ir darbas
Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų 7,4 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Socialinė parama visose gyventojų grupėse reikšmingai prisidėjo prie skurdo mažinimo. Statistikos departamento skaičiavimais, iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėtų iki 30,9 proc. Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo nuo 8,7 iki 10,9 procentinio punkto.
Pagal namų ūkio sudėtį didžiausias skurdo rizikos lygis 2021 m. buvo vieno asmens namų ūkiuose – 44,5 proc. ir namų ūkiuose, kuriuos sudarė vieniša motina ar vienišas tėvas su vaikais, iš kurių bent vienas jaunesnis nei 25 metų – 32,4 procento.
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,5 proc., tarp bedarbių – 50,4 proc., tarp senatvės pensininkų – 38,8 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,5 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 6, senatvės pensininkų – 0,7 procentinio punkto.
Nepasiveja infliacijos
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė teigė, kad socialinė pašalpa yra paskutinis apsaugos nuo skurdo garantas, tačiau ir jis žmonių nuo skurdo negelbsti. Vidutinė socialinė piniginė parama 2021 m. siekė 107 Eur per mėnesį vienam asmeniui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos stebėsenos duomenys rodo, kad 2021 m. socialinės pašalpos gavėjų gaunamos piniginės paramos vertė, įskaitant ir socialinę pašalpą, kitas išmokas, kompensacijas ir lengvatas, siekė tik 63 proc. minimalaus vartojimo pajamų dydį (MVPD). Asmenys, kurių pajamos per mėnesį nesiekia šio dydžio, laikomi gyvenantys absoliučiame skurde.
Šis dydis taip pat naudojamas kaip atskaitos rodiklis apskaičiuojant įvairias socialines išmokas. MPVD šiemet siekė 267 Eurs. Pasak A. Adomavičienės, yra būtina peržiūrėti MPVD apskaičiavimo ir indeksavimo metodiką. Paskutiniais metais šis rodiklis augo tik 2 proc., o infliacija per metus pasiekė 20 proc. Tai reiškia, kad ir socialinių išmokų augimas ženkliai atsilieka nuo infliacijos, todėl pažeidžiamiausi žmonės atsiduria dar sudėtingesnėje padėtyje. „Reikėtų aiškiau reglamentuoti MPVD augimo kriterijus. Ilgainiui valstybės remiamos pajamos turėtų prilygti MVPD. Šiuo metu valstybės skiriama parama neužtikrina minimalių žmogaus poreikių, jau nekalbant apie orų pragyvenimą“, – teigė A. Adomavičienė.
Statistikos departamento informacija