Po stipraus neigiamo pokyčio pirmąjį 2023 m. ketvirtį Lietuvos ekonomika sugebėjo atsitiesti. Antroji metų pusė buvo be didesnių pokyčių

0
75

2023 m. šalies BVP sudarė 72,1 mlrd. Eur to meto kainomis. Palyginti su 2022 m., realusis BVP pokytis buvo neigiamas ir sudarė –0,3 proc. Didžiausią (–1,2 proc.) neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo pramonės įmonių veiklos rezultatai. Tačiau teigiami statybos ir paslaugų įmonių veiklų rezultatai prislopino BVP kritimą, prie BVP metinio pokyčio prisidėdami atitinkamai 0,6 ir 0,3 proc. punkto.

2023 m. ypač sumažėjo pramonės įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė (–5,6 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėse fiksuotas -2,4 proc. kritimas. Tačiau statybos įmonių sukurta pridėtinė vertė augo 9,6 proc., o visame paslaugų sektoriuje stebėtas nuosaikus 0,5 proc. augimas.

2023 m. visos pramonės produkcijos vertė sudarė 35 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su 2022 m., sumažėjo 5,2 proc. palyginamosiomis kainomis. 

Vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimas sulėtėjo

Po dvejų metų, kai vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėjo dviženkliais skaičiais, 2023 m. Lietuvoje metinė (2023 m. gruodį, palyginti su 2022 m. gruodžiu) infliacija sudarė 1,2 proc. Per 2023 m. vartojimo prekių kainos sumažėjo 1 proc., bet paslaugų kainos padidėjo 6,7 proc.

2023 m. bendrą metinį kainų pokytį daugiausia lėmė su sveikatos priežiūra susijusių prekių ir paslaugų 9,4 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų 7,7 proc. kainų padidėjimas ir būsto, vandens, elektros ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas (10 proc.). 2023 m. užfiksuotas beveik visų energetinių prekių kainų mažėjimas – elektros energijos kainos sumažėjo -27,7 proc., kietojo kuro –23,5 proc., šilumos energijos –19,9 proc., suskystintų dujų maistui gaminti –17,3 proc., skystojo kuro –12,2 proc., dyzelinių degalų –11,1 proc., suskystintų automobilinių dujų –11 proc., benzino –4,8 proc. Tik gamtinių dujų kainos pakilo 14,2 proc.

2023 m. gruodžio mėn., palyginti su 2022 m. gruodžio mėn., valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos sumažėjo 2,8 proc., o rinkos kainos padidėjo 1,9 proc. 

Mažėjo ir prekių eksportas, ir importas

Išankstiniais duomenimis, 2023 m. prekių eksportas sudarė 39,7 mlrd. Eur, importas – 45,4 mlrd. Eur. Palyginti su 2022 m., eksportas sumažėjo -10,5 proc., importas –13,6 proc. Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudarė 5,7 mlrd. EUR.

2023 m. sausį–lapkritį Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportuotų prekių į ES valstybes vertė sumažėjo -14 proc. ir sudarė 60,3 proc. bendro Lietuvos eksporto.

2023 m. sausį–lapkritį iš Lietuvos daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,7 proc.).

2023 m. sausį–lapkritį lietuviškos kilmės prekių eksportas siekė 22,5 mlrd. Eur ir sudarė 61,8 proc. viso Lietuvos eksporto. Palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo -10,8 proc., be mineralinių produktų –11,7 proc.

Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė naftos produktai, kurių eksportas sumažėjo -8 proc., baldų eksportas sumenko -11,5 proc., o paruoštų maisto produktų ir gėrimų eksportas padidėjo 19,6 proc.

Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į ES (65,5 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto). Pagrindinės lietuviškos kilmės eksporto partnerės – Lenkija, Vokietija, Latvija, Nyderlandai, Jungtinės Valstijos.

2023 m. sausį–lapkritį Lietuva daugiausia importavo mineralinių produktų (20,8 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (17 proc.), antžeminio, oro, vandens transporto priemonių (11,8 proc.).

Daugiausia į Lietuvą importuota prekių iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos. Importuotų prekių iš ES valstybių vertė sumažėjo -4,9 proc. ir sudarė 69,6 proc. bendro Lietuvos importo. 

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta mažėjo, maitinimo – didėjo

Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2023 m. sudarė 18,6 mlrd. Eur to meto kainomis ir palyginti su 2022 m., palyginamosiomis kainomis sumažėjo -1,2 proc.

Per metus mažmeninė prekyba maisto prekėmis sumažėjo -3,9 proc., ne maisto prekėmis –0,6 proc., o automobilių degalų mažmeninė prekyba padidėjo 1,4 proc.

2023 m. labiausiai sumažėjo garso ir vaizdo įrangos (-19,2 proc.) bei elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų (-13,2 proc.) mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse, o labiausiai augo užsakomasis pardavimas paštu arba internetu (14,4 proc.) palyginamosiomis kainomis.

Per metus maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta padidėjo 2,6 proc. palyginamosiomis kainomis ir sudarė 1,6 mlrd. Eur. 

Krovinių vežimo apyvarta padidėjo

Visų transporto rūšių krovinių vežimo apyvarta 2023 m. padidėjo 13,9 proc., krovinių vežimas – 13,2 proc. Bendroje krovinių vežimo apyvartoje didžiąją dalį sudaro kelių (91 proc.) ir geležinkelių transporto apyvarta (9 proc.).

Kelių transporto vežimo apyvarta padidėjo 17,8 proc., krovinių vežimas 22,9 proc., o geležinkelių transporto krovinių apyvarta sumažėjo –14,5 proc., krovinių vežimas –12,1 proc.

Krovinių perkrovimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2023 m. sumažėjo -6,3 proc. Keleivių srautas oro uostuose padidėjo 12,3 proc. 

Atlikta daugiau statybos darbų

Išankstiniais duomenimis, statybos įmonės šalyje 2023 m. atliko darbų už 5,5 mlrd. Eur to meto kainomis. Palyginamosiomis kainomis tai yra 13,1 proc. daugiau nei 2022 m. Labiausiai augo inžinerinių statinių statybos darbų apimtis, jų atlikta 28,5 proc. daugiau, o pastatų statybos darbų 1,4 proc.

2023 m. inžinerinių statinių statybos darbų dalis sudarė 46,7 proc. visų šalyje atliktų darbų, negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalys sudarė atitinkamai 33,8 ir 19,5 proc.

Užsienyje atlikta statybos darbų už 651,6 mln. Eur, tai 5,4 proc. daugiau nei 2022 m.

Per metus (2023 m. gruodį, palyginti su 2022 m. gruodžiu) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 2,9 proc. Tai lėmė vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (19,1 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (5,9 proc.), pridėtinių išlaidų (0,3 proc.) padidėjimas bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų (-2,9 proc.) sumažėjimas.

Mažėjo žemės ūkio produkcijos vertė ir supirkimo kainos

Žemės ūkio produkcijos vertė to meto kainomis praėjusiais metais sumažėjo -3,1 proc. Augalininkystės produkcijos vertė sumažėjo -5,2 proc., gyvulininkystės produktų – didėjo 1,3 proc.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2023 m., palyginti su 2022 m., sumažėjo -18,9 proc. Augalininkystės produktų supirkimo kainos sumažėjo -24,4 proc., gyvulininkystės produktų supirkimo kainos –9,8 proc. Labiausiai smuko rapsų, ankštinių augalų, javų (atitinkamai -31,2, -30,4 ir -26,7 proc.), iš gyvulininkystės produktų – pieno (-28,3 proc.), galvijų (-5,2 proc.) supirkimo kainos.

Mažėjo medienos pramonės produkcija, didėjo – vaistų pramonės

Per metus labiausiai sumažėjo medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, –23,6 proc., chemikalų ir chemijos produktų –15,5 proc., baldų –14,9 proc., gamybos produkcija.

2023 m. labiausiai augo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų 26,1 proc., elektros įrangos 24,7 proc., variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių 19,1 proc., gamybos produkcija.

Valstybės duomenų agentūros informacija