Prieš 30-metų Nepriklausomybę atkūrusi Lietuva ėmėsi savo sienų kontrolės, steigdama naują jos apsaugos struktūrą. Šiuo požiūriu ypač svarbus įvykis buvo 1990 m. lapkričio 8 d. Aukščiausiosios Tarybos priimtas Laikinasis pasienio apsaugos įstatymas.
Pasieniečiai padėjo muitininkams
Muitinės kūrėsi lėčiau, nei pasienio apsaugos postai, todėl Pasienio apsaugos tarnyba ilgokai vykdė ir muitininkų pareigas. Neturėdami teisės surašyti administracinių teisės pažeidimo protokolų, pažeidėjus pasieniečiai pristatydavo į teritorinius vidaus reikalų skyrius, kartais esančius už keliasdešimties kilometrų. Susikūrus kai kurioms muitinėms – pažeidėjus veždavo į jas.
Sukūrus muitines, tarp Krašto apsaugos departamento (KAD) Pasienio apsaugos tarnybos (PAT) ir muitinės nusistovėjo glaudus bendradarbiavimas, bet pradžioje buvo ir ginčų, nes pasieniečiai turėjo teisę ir dažnai kontroliavo muitininkų darbą. Taip pat atsirado nesutarimų, kai Vyriausybė leido darbuotojams skirti premijas iš lėšų, gautų konfiskuojant neteisėtai vežamas prekes.
Lietuvos pasieniečiai buvo įpareigoti vykdyti Lietuvos sienos apsaugą, palaikyti pasienio ruožo režimą ir padėti Lietuvos muitininkams atlikti jų funkcijas. Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai tarnybos metu turėjo teisę tikrinti pasienio zonose transporto priemonių bei krovinių dokumentus, atlikti asmens kratą bei daiktų apžiūrą ir pasienio režimo pažeidėjus pristatyti į muitinės padalinio patalpas. Pasieniečiai, muitininkų pakviesti, turėjo padėti muitinės pareigūnams atlikti muitinės kontrolę piliečiams, kertantiems Lietuvos sieną, atsisakius paklusti muitininkų reikalavimams. Pasienio apsaugos tarnybos kontrolės posto viršininkas prireikus turėjo skirti pasieniečius padėti muitinės posto pareigūnams pristatyti sulaikytas vertybes į banką ar muitinės posto sandėlį.
Įstatymu nustatyta PAT struktūra ir pavaldumas
1990 m. lapkričio 8 d., po ilgų debatų, Aukščiausioji Taryba priėmė Laikinąjį pasienio apsaugos įstatymą. Įstatymas nustatė, kad Pasienio apsaugos tarnyba yra Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės padalinys, vykdantis valstybės sienos apsaugą, pasienio ruožo režimą, padedantis Lietuvos Respublikos muitinei vykdyti jos funkcijas.
Įstatymas nustatė tarnybos struktūrą, pavaldumą, o tai iki tol buvo patvirtinta tik Krašto apsaugos departamento norminiais aktais. Buvo nustatyta, kad:
- Pasienio apsaugos tarnyba tiesiogiai pavaldi Krašto apsaugos departamento generaliniam direktoriui.
- Pasienio apsaugos tarnybai vadovauja Pasienio apsaugos tarnybos skyriaus viršininkas, kurį Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus teikimu skiria Vyriausybė.
- Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnus skiria Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Pasienio apsaugos tarnybos skyriaus viršininko teikimu.
Įstatymas nustatė Pasienio apsaugos tarnybos struktūrą. Pagal jį tarnybą sudarė:
1) Krašto apsaugos departamento Pasienio apsaugos tarnybos skyrius;
2) pasienio apsaugos mobilūs padaliniai;
3) pasienio apsaugos užkardos;
4) pasienio apsaugos postai.
Pasienietis – valdžios atstovas
Pasienio apsaugos pareigūnams labai svarbus buvo 7-asis įstatymo str., kuris skelbė, kad Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnas, eidamas tarnybines pareigas, yra valdžios atstovas. Tai, be abejo, buvo labai svarbu pasieniečiams, nes nuo šio momento kardinaliai pasikeitė jų statusas.
Įstatymas taip pat numatė, kad į Pasienio apsaugos tarnybą savanoriškumo principu priimami ar krašto apsaugos prievolės būdu skiriami Lietuvos Respublikos piliečiai, ne jaunesni kaip 19 metų, mokantys valstybinę kalbą ir tinkantys šiai tarnybai. Pasienio apsaugos tarnybos etatiniai darbuotojai negali būti politinių organizacijų nariais.
Iš esmės Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai niekuo nesiskyrė nuo kitų krašto apsaugos sistemos darbuotojų. Įstatymas numatė, kad jie dėvi krašto apsaugos tarnybos uniformą su Pasienio apsaugos tarnybos emblema ir skiriamaisiais ženklais, jų laipsniai suteikiami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatymas nustatė, kad Pasienio apsaugos tarnyba turi bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos prokuratūra, vidaus reikalų ir valstybės saugumo tarnybomis, muitine, kaimyninių valstybių pasienio tarnybomis.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir valstybės saugumo tarnybos, muitinė, jų teritoriniai padaliniai, miestų ir rajonų savivaldybės, įmonės ir organizacijos buvo įpareigotos perduoti pasienio apsaugos tarnybos padaliniams informaciją, susijusią su pasienio apsauga, o visų žinybų veikla pasienio ruože ir pasienio apsaugos tarnybos patalpose turi būti suderinta su Pasienio apsaugos tarnybos užkardos viršininku.
Įstatymas numatė, kad pasienio ruože užpuolimų, riaušių, stichinių nelaimių, katastrofų atveju, paskelbus sanitarinį karantiną, administracinį valdymą, nepaprastąją padėtį, pasienio savivaldybių tarybos, valdybos, merijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir piliečiai privalo besąlygiškai vykdyti Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnų nurodymus, o Pasienio apsaugos tarnyba, užtikrindama valstybės sienos apsaugą ir pasienio ruožo režimą, privalo:
1) savarankiškai ar kartu su kitais teisėsaugos organais nustatyti, tirti ir šalinti nusikaltimų, pasienio ruožo režimo pažeidimų priežastis ir sąlygas;
2) numatyti ir įgyvendinti priemones, užkertančias kelią pasienio ruožo režimo pažeidimams ir nusikaltimams;
3) atlikti kvotos organo funkciją.
PAT suteikta svarbių teisių
Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnams tarnybos metu įstatymų nustatyta tvarka buvo suteikta teisė:
1) nutraukti piliečių ir pareigūnų neteisėtus veiksmus pasienio ruožuose;
2) tikrinti pasienio ruožuose piliečių ir pareigūnų asmens, transporto priemonių bei krovinių dokumentus;
3) sulaikyti, atlikti asmens kratą bei daiktų apžiūrą ir pasienio ruožo režimo pažeidėjus pristatyti į Pasienio apsaugos tarnybos, teisėsaugos organų, muitinės padalinių tarnybines patalpas kvotos ar asmens identifikavimo veiksmams atlikti;
4) sustabdyti pasienio ruože esančias transporto priemones ir atlikti jų apžiūrą. Nustačius pasienio ruožo režimo pažeidimus, transporto priemones sulaikyti;
5) pasienio ruože (ne muitinės ribose) atlikti poėmį, siekiant sulaikyti uždraustus pervežti daiktus ar dokumentus;
6) apriboti patekimą į tam tikrą pasienio užkardos teritoriją ar patalpas ir buvimą jose;
7) fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus pasienio ruože, muitinės ar Pasienio apsaugos tarnybos patalpose.
PAT buvo suteikta teisė turėti ir naudoti šaunamuosius ginklus bei specialiąsias priemones, kurių įsigijimo, apskaitos, laikymo, išdavimo ir panaudojimo sąlygos reglamentuojamos Krašto apsaugos departamento nustatyta ir Vyriausybės patvirtinta tvarka. Tačiau ši įstatymo nuostata buvo įvykdyta tik po Rugpjūčio pučo Maskvoje.
Esantiems pasienio ruože asmenims atsisakius vykdyti teisėtus pasienio apsaugos pareigūnų reikalavimus, pastariesiems įstatymas suteikė teisę panaudoti fizinę jėgą, parankines, specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, tačiau tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir prieš tai išbandžius visas kitas galimas poveikio priemones.
Įstatymas pasieniečiams garantavo ir minimalias socialines garantijas. Tai etatiniams pasienio pareigūnams nustatyta piniginė kompensacija už asmeninio automobilio naudojimą tarnybiniams reikalams ir Pasienio apsaugos pareigūnų aprūpinimas telefonu be eilės jų gyvenamojoje vietoje.
VSAT informacija