Socialdemokratas Tadas Vinokuras tvirtina, jog rinkėjų apklausos signalizuoja, kad buvęs sostinės meras gali sugrįžti į valdžią.
„Nuosavos sostinės avialinijos, nuosavas sostinės taksi, Neries gondolos, oranžiniai dviračiai, Gugenheimas – tai ne tik tušti triukai švaistantys miesto biudžetą, tai – dūmų uždanga, padedanti nuslėpti tamsiąją zuokiškos politikos pusę. Kalbu apie politiką, kurią galimai valdo nešvarūs pinigai, užkulisiniai susitarimai, o ne miesto žmonės“, – tvirtina politikas.
T. Vinokuras atkreipia rinkėjų dėmesį į šiuos A. Zuoko nuveiktus darbus
1. Nusprendė Vilniaus šilumos ūkį penkiolikai metų atiduoti Prancūzijos koncernui „Veolia“, dėl ko Vilniaus vartotojai 2011-2016 metais permokėjo apie 31,8 mln. eurų. Taip pat kaltinimuose minimi: įsipareigojimų investuoti nevykdymas; brangių žaliavų, paslaugų ir įrangos pirkimas iš susijusių įmonių; įsipareigojimų modernizuoti 3-iąją Vilniaus termofikacinę elektrinę nevykdymas; neteisėtas subsidijų iš apyvartinių taršos leidimų pardavimo gautų pajamų pasisavinimas.
Dėl šių buvusių sostinės šilumininkų veiksmų dabar Vilniaus savivaldybė bei Vilniaus šilumos tinklai siekia prisiteisti iš „Veolia“ daugiau nei pusę milijardo eurų.
2. Kitas A. Zuoko darbelis, apie kurį viešojoje erdvėje girdime šiek tiek dažniau – „Rubikono“ skandalas, kuris, vėlgi, atskleidžia galimai nešvarius šio politiko polinkius.
Buvo įtariama, kad „Rubicon group“ už įmonei naudingus Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus 2001-2003 m. mokėjo Abonentu vadinamam asmeniui. Kalbant konkrečiai, į teisėsaugos rankas patekusiose laikmenose buvo rasti įrašai apie tai, kad „Abonentui“ – galimai A. Zuokui – per kelerius metus buvo sumokėti daugiau nei du milijonai. Tikėtina, jog būtent dėl šio STT tyrimo A. Zuokas spruko į Lenkiją.
3. Dar vienas A. Zuoko darbelis, kurį teisėsauga šiaip ne taip sugebėjo įrodyti – kyšininkavimas tarybos nariui V. Drėmai, siekiant sulaukti paramos sostinės mero rinkimuose. Čia, vėlgi, buvo įsimaišę „Rubicon group“ vadovai, kurie nujautė, jog A. Zuoko pergalė mero rinkimuose ilgainiui neš didelę naudą jų koncernui. 2008 m. teismas A. Zuoką pripažino kaltu bandžius papirkti V. Drėmą, jam buvo skirta 13 tūkst. litų (apie 3,8 tūkst. eurų) bauda. Kaip į visą tai reagavo A. Zuokas? Jo nuomone tai buvo teistumas „už gerus darbus“.
4. Sostinės avialinijų projektas „Air Lituanica“ savivaldybei atnešė tik nuostolius. Kaip ir nuosavas sostinės taksi, Neries gondolos, oranžiniai dviračiai ar Gugenheimas, „Air Lituanica“ nuo pat pradžių buvo tik dar vienas viešųjų ryšių triukas, skirtas ne vilniečių gerovei, o A. Zuoko asmeninei reklamai.
Maža to, avialinijų skolos tiesiogiai prisidėjo prie Vilniaus miesto komunalininkų finansinės būklės blogėjimo. „Grinda“, „Vilniaus šilumos tinklai“ ir kitos bendrovės buvo priverstos įsigyti „Air Lituanica“ akcijų ar kitaip finansiškai paremti ant bankroto slenksčio stovinčią bendrovę. Už visą šią betvarkę vilniečiai gali padėkoti A. Zuoko savimylai ir jo norui pigiais triukais kurti sau naudą.