Prognozuojamas laipsniškas ekonomikos atsigavimas

0
92

Šalies ekonomika šių metų pradžioje reikšmingai vėso, didžiausią nuosmukį patiriant į eksportą orientuotai pramonei. Tai turėjo įtakos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozei – numatoma, kad 2023 m. pokytis bus neigiamas ir sudarys –1,3 proc. Vis dėlto skatinama Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų ir grįžtančio vartotojų perkamosios galios augimo ekonomika pradės pamažu atsigauti. Kitais metais prognozuojamas 2,7 proc. BVP prieaugis. Infliacija sparčiai mažėja – šiemet ji dar sieks beveik 9 proc., tačiau kitąmet jau bus mažesnė nei 3 proc.

„Numatome, kad ekonomika šiemet susitrauks, prieš jai grįžtant į labiau subalansuotos raidos etapą. Vienas iš ūkio plėtros trikdžių – aukšta infliacija – mažėja ir jau kitąmet priartės prie Europos Centrinio Banko siekiamo lygio – 2 proc. vidutiniu laikotarpiu“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pirmojo ketvirčio BVP nuosmukis (–2,1 %) buvo vienas didžiausių ketvirtinių kryčių nuo duomenų skelbimo pradžios. Didžiausią įtaką nuosmukiui, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, turėjo maždaug dešimtadaliu susitraukusi pramonė. Šalies pramonę stabdė tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vėstančios nekilnojamojo turto ir su būsto įrengimu susijusios rinkos, žaliavų kainų šokas, kurį sukėlė rusijos karinė invazija į Ukrainą, sumažėjusi Lietuvoje gaminamų reagentų, naudojamų vakcinų gamybai, paklausa. Atsikuriant per pandemiją sutrūkinėjusioms tiekimo grandinėms, šalies pramonės įmonėms padidėjo konkurencija iš Kinijos ir kitų Azijos šalių. Eksportuotojams 2023 m. tebebus sudėtingi ir šis sektorius atsigaus tik metų sandūroje. Šiemet numatomas 3 proc. eksporto nuosmukis, o kitąmet prognozuojama 2,9 proc. plėtra

Vis dėlto pramonė traukėsi po išskirtinai galingo augimo ankstesniais metais – vien 2021–2022 m. pagaminamos produkcijos lygis padidėjo beveik 40 proc. ir tebėra maždaug ketvirtadaliu didesnis nei prieš pandemiją. Susilpnėjus pramonės šuolį per pandemiją lėmusiems trumpalaikiams veiksniams, gamyba šiuo metu grįžta link labiau įprasto raidos lygio.

Vartojimą vis dar varžo didelė infliacija, tačiau jau pirmąjį ketvirtį darbo pajamų prieaugis ėmė lenkti kainų augimą – po reikšmingo nuosmukio pernai realiosios vartotojų pajamos ir perkamoji galia vėl pradeda didėti. Prognozuojama, kad antrąjį pusmetį ši tendencija stiprės ir skatins vartojimo atsigavimą. Lietuvos bankas pagerino šių metų privačiojo vartojimo augimo prognozę nuo 0,0 iki 0,4 proc. Kitąmet vartojimas turėtų ūgtelti dar 3,2 proc. Nors ekonomika jau kurį laiką neauga, darbo rinkoje padėtis tebėra palanki dirbantiesiems. Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet bus 11,1 proc. didesnis nei pernai, o kitąmet padidės dar 9,3 proc. Atlyginimų kilimas traukiantis ekonomikai rodo ne tik verslo norą, bet ir galimybes išlaikyti darbuotojus. Tai ir rodo įmonių pasitikėjimą, kad sunkesnis laikotarpis bus trumpalaikis, ir patvirtina palyginti gerą įmonių finansinę būklę. Verslas stengiasi išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, tačiau nemenkai didėja nekvalifikuotų darbuotojų nedarbas. Šiemet nedarbo lygis sieks 7,8 proc. (ankstesnė prognozė – 6,6 %), o 2024 m. jis turėtų sumažėti iki 7,5 proc. (anksčiau – 6,4 %).

Šiais metais ekonomikos aktyvumą turėtų skatinti investicijos. Jos daugiausia augs dėl viešojo sektoriaus investicijų, kurių reikšminga dalis bus finansuojama ES paramos fondų lėšomis. Prognozuojama, kad investicijos šiemet padidės 6,3, ankstesnė augimo prognozė – 4,5 proc. Jas skatina ES fondų lėšos – gausesni finansiniai srautai, įsibėgėjant naujos ES finansinės perspektyvos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimui.

Numatoma, kad metinė infliacija Lietuvoje ir toliau mažės. Šis rodiklis gegužės mėn. buvo daugiau nei dvigubai mažesnis, palyginti su piku, pasiektu praėjusių metų rugsėjo mėn. Prie to daugiausia prisidėjo krintantis metinis energijos kainų augimas. Prognozuojama, kad infliacija šiemet sudarys 8,9 proc. (ankstesnė prognozė – 9 %), 2024 m. infliacijos prognozė nekeičiama – ji turėtų sumažėti iki 2,7 proc.