„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,3 proc. (2023 metų birželio buvo fiksuojamas 0,1 proc. sumažėjimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,7 proc. (2023 metų birželį metinis augimas siekė 9,1 proc.).
2023 metų liepos mėnesį Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai užfiksuotas 0,3 proc., 0,4 proc., 1,4 proc. ir 0,7 proc. butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 2.557 Eur (+7 Eur/m²), 1.729 Eur (+6 Eur/m²), 1.093 Eur (+15 Eur/m²) ir 1.066 Eur (+8 Eur/m²). Klaipėdoje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.603 Eur.
Sulaukę atsakymo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad valstybės parama apsirūpinti būstu yra pakankama, socialdemokratai pratrūko
Opozicijoje esantys politikai tvirtina, kad Vyriausybė stojo privačių interesų pusėn, atsisakydama imtis priemonių būsto ir nuomos kainoms paveikti bei paskolų palūkanų naštai palengvinti.
„Vidutinė vieno kambario buto nuomos kaina jau siekia 500 eurų, dviejų kambarių – 800 eurų. Spekuliacinė karštinė apėmė ir aukštąsias mokyklas: pašoko bendrabučių kambarėlių kainos – jau kai kur prašo ir 300 eurų už kambarėlį. Iš kur tėvams imti tokius pinigus? Dėl vaikų jie ryšis viskam, taigi maldaus bankų paskolų. Taip ir sukasi šis velnio ratas“, – komentuoja Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė.
Parlamentarė primena socialdemokratų iniciatyvas, kurias „Vyriausybė atmetinėja lyg kaprizinga princesė“.
„Siūlėme fiksuoti aukščiausią nuomos kainą, leisti žmonės „pasiskolinti iš savęs“ (mokesčių sąskaita), bankų viršpelnių mokestį nukreipti būsto paskolų palūkanų kompensavimui. Vyriausybė ne tik nieko nesvarstė, bet ir pasišaipė iš žmonių, kurie moka būsto paskolas – esą ne valdžios reikalas rūpintis tais, kurie rizikingai prasiskolino“, – primena R. Budbergytė.
Ragina plėtoti savivaldos būstą
Studentams skundžiantis, kad laisvalaikį tenka leisti naršant nekilnojamojo turto portalus, socialdemokratai ragina Vyriausybę suprasti, kad būstas nėra prabangos prekė.
„Jauni žmonės priversti vis ilgiau nuomotis būstą, kol kaupia pradiniam įnašui – jei išvis išgali kaupti. Kainoms mušant rekordus, būstas darosi vis mažesnis, brangesnis, vis toliau nuo centro. Rekordinė infliacija graužia pajamas, ir taip nepastovias ir neprognozuojamas. Deja, Lietuvos valstybė labai bijo „trukdyti verslui“ ir visai nenori padėti jaunajai kartai“, – pažymi R. Budbergytė.
„Vyriausybė privalo suprasti, kad vis daugiau jaunų (ir vyresnių) žmonių yra priversti ilgą laiką nuomotis būstą. Šiam sektoriui nevaldomai plečiantis, būtina nedelsiant perimti pažangiausius nuomos rinkos reguliavimo modelius, seniai egzistuojančius Europos šalyse“, – ragina parlamentarė.
Anot socialdemokratų, vienas iš būdų nuomos kainoms paveikti yra savivaldybių būstų plėtra, maksimalių kainų reguliavimas, aiškus ir nuomininkams palankus sutarčių reguliavimas, kad žmonės nebūtų išmetami į gatvę ir organizuotai apgaudinėjami.
Pasak Seimo Ekonomikos komiteto nario Gintauto Palucko, norint iš esmės spręsti būsto prieinamumo problemą, reikia pirmiausia suprasti, kad tai – visos visuomenės interesas.
„Kol manysime, kad socialinio būsto reikia tik „asocialiems žmonėms“, tol nebus politinės valios ką nors keisti. Savivaldybės būsto reikia ir jauniems profesionalams, ir studentams, ir mažas pajamas turinčioms šeimoms su vaikais, vienišoms mamoms, negalią turintiems žmonėms“, – vardija parlamentaras.