Greta jau esamų gyvenamųjų kvartalų, buvusios spaustuvės teritorijoje rekonstruojant gamybinės ir sandėliavimo paskirties statinius, bendrovės „Rewo“ užsakymu Paribio g. 12 suplanuotas 7 pastatų kompleksas. Sostinės Vyriausiojo architekto skyrius kol kas nėra pritaręs projektui – projektiniai pasiūlymai iš esmės bus vertinami jau po pristatymo visuomenei.
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis džiaugiasi pastarųjų metų pokyčiais Saltoniškėse. „Šios Žvėryno paribio teritorijos konversija buvo suplanuota jau prieš 15 metų, kai po Antrojo pasaulinio karo čia įsikūrusių pramonės įmonių – pieno kombinato, saldainių fabriko ir kt. – veiklos ėmė nebetikti centrinei miesto daliai. Todėl labai džiugu, kad čia atsiranda miesto centrui būdingos funkcijos: prekyba, biurai, gyvenamosios teritorijos“, – sakė M. Pakalnis.
„Tonas“ šios teritorijos plėtrai buvo nubrėžtas kuriant pirmą didelį projektą – prekybos centrą „Panorama“, kai buvo įvardyti preliminarūs galimų pokyčių parametrai: nuo funkcijų iki aukštingumo. „Tuo metu buvo kalbėta ir apie tai, kad būtų gerai, jei tai nebūtų monofunkcinis rajonas, kad čia būtų visų paskirčių objektų, nors tada buvo sunku tikėtis, kad išsikels visos pramonės įmonės. Bet štai – turime, mano supratimu, visai neblogai besiformuojantį miestietiško gyvenimo būdo kvartalą, kur vienoje vietoje gali dirbti, gyventi, pramogauti, o šalia puikus viešasis transportas“, – komentavo Vyriausiasis miesto architektas.
Jis atkreipia dėmesį, kad Saltoniškės šiandien yra miesto urbanistinės ašies dešiniajame Neries krante tąsa. Ašis prasideda T. Narbuto g. ir Laisvės pr. sankirtoje, tęsiasi Saltoniškėmis, Konstitucijos pr., buvusia Žalgirio stadiono teritorija ir baigiasi ties VRM kultūros ir sporto rūmais.
Apibrėžti visame Žvėryne pastarąjį dešimtmetį vykstančius sisteminius pokyčius – įvardyti Žvėrynui ir aplinkinėms teritorijoms, tarp jų ir Saltoniškėms, charakteringus užstatymo rodiklius Vilniaus miesto savivaldybė planuoja vos tik bus patvirtintas naujas Bendrasis planas. „Galvojame, kad turėtume pakeisti Žvėryno detalųjį planą, įvertinę, kiek čia dar reikia atnaujinti infrastruktūrą, kokių dar yra papildomo užstatymo atsiradimo galimybių, kur dar yra konversijos potencialo. Teritorijų ir pastatų funkcijos keitimas, kaip rodo pasaulinė praktika, yra pats tvariausias miestų plėtros kelias, kuriuo eina visi Vakarų miestai, ir šiuo efektyvesnio jau turimų resursų panaudojimo keliu pasukome mes, užuot švaistę resursus kurdami naujus perkūnkiemius – užtikrinti infrastruktūrą rajonuose, pastatytuose žaliose pievose, yra žymiai brangiau, ir ji ilgą laiką lieka nesutvarkyta“, – sakė Vyriausiasis miesto architektas.
Esami pastatai
Vilniaus m. savivaldybės informacija