Lėktuvas su donoro organu iš Rygos šiandien Vilniaus oro uoste nusileido 14-tą valandą. Greitosios pagalbos automobiliu, lydint policijos pareigūnams, greičiau nei per 15 minučių širdis buvo atvežta į operacinę.
Nacionalinio transplantacijos biuro budintis koordinatorius skambučio apie Rygoje atsiradusį širdies donorą sulaukė vėlų trečiadienio vakarą. Nedelsiant buvo imtasi donorystės proceso koordinavimo. Širdies šaltosios išemijos laikas (nuo paėmimo iš donoro kūno iki perkėlimo į recipiento kūną) – vos penkios valandos. Įvertinus tai, buvo nutarta kreiptis į orlaivių pilotus, kad jie kuo skubiau parskraidintų donoro širdį. Kol buvo aiškinamasi dėl sraigtasparnio skrydžio galimybių, ankstų ketvirtadienio rytą į Rygą greitosios pagalbos automobiliu išskubėjo Santaros klinikų medikų brigada. Jų tikslas – eksplantuoti donoro širdį ir, sulaukus sraigtasparnio, parskraidinti ją į Vilnių.
Nacionalinis transplantacijos biuras yra atsakingas už donorų organų paiešką. Kai Lietuvoje donorų organų nėra, o transplantacijos reikia itin sunkiai sergantiems žmonėms, užklausa išsiunčiama ir į užsienio šalis. Yra toks susitarimas: jei savoje šalyje esantiems recipientams donoro organas netinka, jis pasiūlomas užsienio šalių transplantacijos centrams. Kai kaimyninėje užsienio šalyje atsiranda tinkamas donoras, Nacionalinis transplantacijos biuras pagalbos parskraidinant jo organus į Lietuvą kreipiasi į Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Karinių oro pajėgų sraigtasparnių pilotus.
Tačiau šįkart tokiam šių tarnybų sraigtasparnių skrydžiui sutrukdė žiemiškos oro sąlygos – sraigtasparniai skristi negalėjo dėl apledėjimo pavojaus. Todėl buvo kreiptasi į privačias skrydžių bendroves. Medikų brigadą ir donoro širdį iš Rygos į Vilnių atskraidino bendrovės „UAB Klasjet“ orlaivis. Skrydžio išlaidos bendrovei bus apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, kaip ir numato galiojantys teisės aktai.
Šiais metais – tai ketvirtoji transplantacija Lietuvoje: jau atlikta viena kepenų ir dvi inkstų transplantacijos.