Ugnis įsiplieskia, kai gyventojai imasi ūkinės veiklos ir aplinkos švarinimo darbų savo ūkiuose ar sodybose. Praėjusiais metais Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai daugiau nei 62 kartus vyko gesinti degančios žolės ir ražienų.
Sausą pernykštę žolę žmonės uždega tyčia, tikėdamiesi, kad išdegusiuose plotuose ji greičiau sudygs, o vasarą bus galima ją lengviau nušienauti. Daugelis nežino, kad liepsna per sausą žolę plinta žaibišku greičiu, o užgesinti ją yra labai sunku.
Per gaisrus žmonės dažnai netenka tvorų, pirčių, sūpynių, malkų ar šiaudų atsargų, ūkinių pastatų ir juose laikomo turto. Liepsnos taip pat pasiekia sodybas ir supleškina gyvenamuosius namus, gesindami žolę apdega ir patys žmonės.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos įspėja, kad deginti sausą žolę yra draudžiama. Nėra jokių išimčių, leidžiančių deginti sausą žolę, nes tai pavojinga aplinkai. Ugnis išplinta į miškus, pievas ir durpynus, bet svarbiausia – pasiekia gyvenamuosius pastatus ir kitą žmonių turtą. Už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė, o žolės deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia nuo 30 iki 350 eurų baudas.
Kartais žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvai ir pedagogai jiems turėtų priminti apie šių gaisrų daromą žalą. Už nepilnamečių paauglių nusižengimus bus baudžiami jų tėvai.
Elektrėnų savivaldybės informacija