Akcijoje gali dalyvauti pavieniai asmenys, šeimos, miestų ir miestelių bendruomenės, organizacijos, verslo įmonės ir visi kam rūpi aplinkosauga. Dalyvių registracija šiemet nebus vykdoma, o surinktas ir išrūšiuotas atliekas į regioninius ir apskričių aplinkos tvarkymo centrus (RATC) arba stambiagabaričių atliekų tvarkymo centrus (ATC) pristatys patys akcijos dalyviai.
VŠĮ „Mes darom“ vadovė Toma Buivydaitė, komentuodama akcijos formato pasikeitimus teigė, kad tokia tvarka siekiama didesnio žmonių sąmoningumo ne tik surenkant, rūšiuojant, bet ir sutvarkant atliekas iki paskutinio žingsnio.
„Per beveik 15 metų sofų miškuose randame mažiau, tačiau žmonių žinios, kas yra atliekų tvarkymo centrai, kaip jie veikia, kokias funkcijas atlieka, kiek kainuoja atliekų tvarkymas vis dar yra labai ribotos“, – teigia T. Buivydaitė.
Atliekų surinkimo aikštelės bus pažymėtos „MES DAROM“ programėlėje kartu su savivaldybėse rekomenduotinomis tvarkyti viešosiomis erdvėmis. O atsižvelgiant į šių metų formatą, savanorių pagalbos bus prašoma tik atliekų tvarkymo aikštelėse. „Mes Darom“ koordinuos savanorius, kurie atliekų surinkimo aikštelėse padės atliekų centrų darbuotojams priimti dalyvių atvežtas atliekas.
Šiemet dalyviai savarankiškai turės pasirūpinti ir būtinomis priemonėmis. Akcijos maišus organizacija perdavė humanitarinės pagalbos pakavimui Ukrainai, todėl dalyviai kviečiami atliekoms rinkti ir rūšiuoti reikalingais maišais pasirūpinti patiems.
Tai taip pat gera proga tinkamai atsikratyti ir automobilių bei kitomis atliekomis, nugulusiomis garažuose, rūsiuose bei sandėliukuose. Kai kurios automobilių ar elektroninių gaminių atliekos yra degios bei toksiškos, todėl gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.
Dažniausiai gyventojų garažuose ar kitose patalpose sandėliuojamos tokios po transporto priemonių priežiūros ir remonto susidariusios atliekos, kaip padangos, automobilių panaudota alyva ir jos talpos, filtrai, amortizatoriai, akumuliatoriai ar stabdžių kaladėlės.
Automobilių variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva yra vienas iš pavojingiausių taršos šaltinių, nes joje yra tokių teršalų, kaip švino, kadmio ir arseno. Vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir tapti ne tik vandens, bet ir žemės taršos objektu. Kai užterštas tepalas patenka pas atliekų tvarkytojus, pasirūpinama, kad jis būtų tinkamai perdirbamas ir vėl naudojamas kaip tepalinė ar hidraulinė automobilių alyva.