2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas atmintinų dienų sąrašą papildė nauja diena – Romų genocido atminimo diena. Ji minima rugpjūčio 2-ąją.
Ši diena minima Lietuvoje nuo 2004 m., tačiau visuotinį pripažinimą ji gavo tik prieš kelis metus. 2015 m. balandžio 15 d. Tarptautinės romų dienos proga Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl priešiškumo romams Europoje ir romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais minėjimo“, kuria pripažino istorinį romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais faktą ir paragino visas valstybes minėti ir paskelbti rugpjūčio 2 d. romų genocido diena. Romų genocido atminimo diena buvo pasirinkta neatsitiktinai – 1944 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, buvo sunaikintas romų (čigonų) lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų žmonių.
„Tiriant romų genocidą istorikai susiduria su šaltinių ir dokumentų problema. Jeigu kalbėtume apie Lietuvoje vykdytą romų genocidą mes, istorikai, susiduriame su šaltinių ir dokumentų problema. Tiems, kurie tyrinėja holokaustą ar kitas nacių represijas, tikrai nemažai yra įstaigų, kur yra likusių dokumentų ir prisiminimų, dienoraščių, nuotraukų. Jeigu kalbame apie romų genocidą ir romų persekiojimą įvairiomis formomis – tai ne tik žudynės, bet ir areštas, kalinimas darbo stovyklose, koncentracijos stovyklose, išvežimas į Vokietiją ir kitus nacių okupuotus kraštus, tai didžiausia problema yra būtent dokumentų, šaltinių problema. Patys Lietuvos romai savo prisiminimų beveik nerašė ir nepaliko, tokių dokumentų iš Lietuvoje veikusių įvairių nacistinių ir kitų įstaigų likę labai mažai, kad galėtume atkurti, rekonstruoti pilną romų genocido Lietuvoje vaizdą“, – sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti skelbiamose išvadose teigiama, jog 1942 m. nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje prasidėjo masiniai romų areštai, jie buvo gabenami į koncentracijos ir darbo stovyklas.
Likusiųjų Lietuvoje likimas buvo liūdnesnis. Klajojantys romai, užtikti nacių įprastai buvo sušaudomi vietoje, o stovyklose kalinti ir nenaudingais įvardyti šios tautinės bendruomenės nariai, tarp kurių buvo daug moterų, vaikų, senyvo amžiaus žmonių, buvo žudomi masiškai. Daug romų gyvybių buvo atimta Kauno Devintajame forte, Paneriuose ir ypač Pravieniškių stovykloje, kurioje egzekucijos ne visuomet būdavo vykdomos šaudant, o dažnai dar gyvus žmones, ypač vaikus, užkasant žemėje. Remiantis oficialiais duomenimis, iš viso nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje nužudyta apie 500 romų arba maždaug kas trečias Lietuvos romas.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pernai gyveno 2251 romų tautybės asmuo.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija