AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams išsiuntė sąskaitas už vasario mėnesį pateiktą šilumos energiją. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 66 Eur su PVM, sename, energetiškai neefektyviame – 111 Eur su PVM.
Šių metų vasario mėnuo išsiskyrė lauko oro temperatūra. 2024 m. vasario vidutinė lauko oro temperatūra sostinėje siekė +2 laipsnius, o 2025 m. temperatūra nukrito iki -3,5 laipsnių. Tai lėmė ir didesnį šilumos suvartojimą, kuris, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, augo penktadaliu.
Šis šildymo sezonas išsiskiria tuo, kad nebeliko iki tol gyventojams du sezonus centralizuotam šildymui taikytos PVM lengvatos. Vasario mėnesį sostinėje šilumos kilovatvalandė kainavo 8,20ct be PVM arba 8,94 su taikomu 9 proc. PVM, 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu kaina siekė 7,55 ct/kWh be PVM.
Tiek lauko oro temperatūra, tiek šilumos kaina su taikomu PVM padarė reikšmingą įtaką sąskaitų už šildymą pokyčiams.
„Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 66 Eur su PVM, praėjusį sezoną šildymas vasarį vidutiniškai kainavo 45 Eur be PVM. Nerenovuotame daugiabutyje vidutinė vasario mėnesio šildymo sąskaita yra 111 Eur su PVM, praėjusį sezoną – 79 Eur be PVM“, – sąskaitų tendencijas vardija VŠT Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
Lyginant su sausio mėnesio sąskaitomis, dėl didesnio šilumos suvartojimo, kuriam įtaką padarė lauko oro temperatūra, išlaidos šildymui vidutiniškai ūgtelėjo apie 8 proc.
Nors šilumos kaina visiems gyventojams vienoda, R. Jasiulionienė atkreipia dėmesį į daugiabučių namų sąskaitų skirtumus, kuriuos lemia šildomų pastatų energetinis efektyvumas. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad artėjant šildymo sezono pabaigai gyventojams pravartu įvertinti išlaidas šildymui ir drauge su kaimynais apsvarstyti galimybę renovuoti daugiabutį namą.
„Senų, neprižiūrėtų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojai moka didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi per nesandarias pastato konstrukcijas prarandama daugiau šilumos, patiriami ženkliai didesni šilumos nuostoliai. Nesiimant jokių veiksmų gerinti pastato energetinį efektyvumą, kasmet prarandamos šilumos nuostoliai natūraliai didėja, net jeigu orai ir šiltesni, tad tokiu būdu gali augti šildymo išlaidos“, – aiškina R. Jasiulionienė.
Šilumos tiekėjas primena, kad paskutiniai du šildymo sezono mėnesiai pasižymi temperatūros kalneliais, kuomet dienomis temperatūra pakyla iki 15 laipsnių, o naktimis dar paspaudžia minusas.
Didesnė dalis sostinės daugiabučių namų turi automatizuotus šilumos punktus su išoriniais lauko oro temperatūros jutikliais ir automatiniais valdikliais. Tai leidžia įrenginiui automatiškai reaguoti į lauko oro temperatūros pokyčius ir lauke esant šilčiau, į butus tiekti kur kas mažesnį šilumos kiekį. Vakare, kuomet atvėsta, vyksta atvirkštinis procesas – į šildymo prietaisus tiekiamas didesnis šilumos srautas.
Jeigu temperatūra namuose netenkina, vertėtų kreiptis į namo administratorių arba bendriją, kurie rūpinasi pastatų vidaus šildymo sistemomis. Šilumos tiekėjai temperatūros pastatų viduje nereguliuoja.