Visi požymiai rodo, kad idėja Lietuvai 2025-aiais pasiekti, jog pedagogo profesija taptų prestižine, turėtų būti nukeliama mažiausiai pusei amžiaus. Tiek pat, kiek Baltarusijoje, uždirbantys mokytojai ruošiasi eiliniam streikui, o jau su tuo nebesitaikstantys masiškai palieka ugdymo įstaigas.
Šiuo metu Darbo birža skelbia, jog Vilniuje ir Vilniaus rajone yra ieškoma trijų dešimčių pedagogų. Ypač sudėtinga situacija su pradinių klasių mokytojais. Pastaruosius vienų ugdymo įstaigų vadovai vilioja aukso kalnais iš kitų, tačiau tai vaisių beveik neduoda.
Pagrindinis dalykas dėl ko yra taip – maži atlyginimai. Avižienių gimnazija ieško mokytojo, kurį tenkintų 330 Eur, Riešė darbų mokytojui norėtų mokėti 370 Eur, o Rukainiai – 400 Eur. Daugeliu atveju – tai nėra pilnas etatas, tačiau kas už tokią sumą gali norėti kažkur judėti ir dar ką nors dirbti… Juk mokytojas nenustoja mokyti uždaręs įstaigos duris. Dažniausiai reikia taisyti mokinių atliktus darbus, ruoštis kitos dienos pamokomis ir pan.
Vilniaus rajono savivaldybė praėjusią savaitę pranešė, jog įsteigia papildomus 15 etatų, kuriuos užims pedagogai su vaikais dirbsiantys po pamokų. Tačiau iš kur jie atsiras, jei visi iš tų mokyklų bėga?
Panaši situacija ir sostinei priklausančiose mokyklose. Nors ten mokytojai uždirba kiek daugiau, nei rajone, tačiau tai, tikrai, toli gražu ne prestižinė profesija, nes tokio darbo niekas neieško. Dirba tik iš reikalo ir laikinai.
Tuo tarpu apie ministrę Jurgitą Petrauskienę Vilnijos naujienos jau rašė ne kartą. Prestižinės profesijos „profesionalės“ vyras, kaip aiškėja, iš švietimo sistemos uždirbo daugybę tūkstančių Eur. Šią savaitę greičiausiai paaiškės, ar ministrė išsaugos savo portfelį, ar jį perleis naujai „profesionalei“.