Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, dėl miškų kenkėjo išdžiūvusių ir džiūstančių eglės medynų tūris sudaro 25,3 tūkst. kubinių metrų ir viršija stichinės nelaimės ribą. Dėl to Aplinkos ministerija skelbia stichinę nelaimę miškuose ir pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės.
Paskelbus stichinę nelaimę miškuose, miškų valdytojai, savininkai ir naudotojai per 10 dienų nuo pranešimo apie stichinę nelaimę paskelbimo privalo apžiūrėti savo miško valdas.
Stichinės nelaimės paskelbimo laikotarpiu miškų valdytojai, savininkai ir naudotojai turi žvalgyti savo medynus ne rečiau, kaip kas dvi savaites medžių vegetacijos metu. Kitu metu – ne rečiau kaip kas mėnesį. Pastebėtas egles su besivystančiais žievėgraužiais tipografais privalu nedelsiant pažymėti ir iškirsti sanitariniais miško kirtimais: ankstyvose vabalų vystymosi fazėse – iki lėliukių susiformavimo, lėliukių ar jaunų vabalų fazėse – ne vėliau kaip iki naujos kartos vabalų išskridimo.
Pažymėtina, kad pagrindinė miško sanitarinės apsaugos priemonė prieš žievėgraužį tipografą – laiku iškirsti šio kenkėjo apniktus medžius ir išvežti medieną iš spygliuočių miško ne arčiau kaip 2 km nuo pakraščio medyno, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 20 procentų vyresnių nei 40 metų amžiaus eglių arba nužievinti iškirstus medžius, arba sumalti į skiedras. Kitų efektyvių – cheminių ar kitokių – kovos su žievėgraužiu būdų nėra.
Akcentuotina, kad lankymasis stichinės nelaimės pažeistuose miškuose nebus ribojamas, išskyrus vietas, kur vykdomi sanitariniai miško kirtimai. Miško lankytojai galės ir toliau laisvai lankytis, grybauti ir uogauti, tačiau turėtų atkreipti dėmesį į miškuose įrengtus informacinius ir įspėjamuosius ženklus.
AAD informacija