PAGD duomenimis, per pastaruosius dešimt metų (2016–2025 m.) ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 1235 nuskendusius žmones, beveik kas antras žmogus nuskendo vasaros metu (514 gyventojų, arba 41,6 proc.). Per dešimtmetį vanduo pasiglemžė ir 57 vaikų gyvybes.
2025 m. ugniagesiai gelbėtojai iš vandens ištraukė 108 skenduolius, iš jų 6 vaikus, bei išgelbėjo 41 gyventoją. Daugiausia nuskendusių žmonių ugniagesiai gelbėtojai pernai ištraukė Vilniaus (19 žmonių), Kauno (17) ir Klaipėdos (14) apskrityse.
Vien pernai vasarą ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 31 skenduolį, iš jų 5 vaikus, ir išgelbėjo 16 gyventojų. Daugiausia žmonių nuskendo birželį – 13, liepą – 10, rugpjūtį – 8.
Dažniausiai skenduolius teko traukti iš tvenkinių. Vyrai sudaro 71 proc. iš vandens ugniagesių gelbėtojų ištrauktų nuskendusių žmonių, jų amžiaus vidurkis – 52 metai.
Nelaimės dažniausiai įvyksta ne kurortuose ar prie jūros, o žmonėms gerai pažįstamose vietose – tvenkiniuose, upėse ar ežeruose netoli namų. Kaimo vietovėse žmonės skęsta daugiau nei du kartus dažniau nei miestuose.
Specialistų teigimu, pagrindinės skendimų priežastys nesikeičia jau daugelį metų – savo galimybių pervertinimas, rizikingas elgesys, alkoholio vartojimas, šokinėjimas į vandenį nežinomose vietose bei vaikų palikimas be priežiūros.
Jeigu nieko nekeisime, per artimiausią dešimtmetį vanduo Lietuvoje gali nusinešti dar daugiau nei tūkstantį gyvybių. PAGD kartu su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis (Visuomenės sveikatos biurais, gelbėtojais paplūdimiuose ir pan.) kasmet vykdo prevencines akcijas prie vandens telkinių, organizuoja visuomenės švietimo iniciatyvas ir nuolat primena saugaus elgesio taisykles. Tačiau statistika rodo, kad vien gelbėjimo tarnybų pastangų nepakanka. Siekiant esminių pokyčių, skendimų prevencija turi tapti bendru valstybės institucijų, savivaldybių, bendruomenių ir pačių gyventojų darbu“, – sako PAGD direktorius Renatas Požėla.
PAGD informacija