Šių metų trečiąjį ketvirtį toliau smarkiai augo bankų sektoriaus pelnas, taip pat jau sumokėta ir antra solidarumo įnašo įmoka

0
729

Lapkričio pabaigoje šalyje veikiantys bankai pervedė beveik 104 mln. Eur laikinojo solidarumo įnašo įmoką už šių metų trečiąjį ketvirtį (įmoka už antrąjį ketvirtį sudarė 56 mln. Eur). Lietuvos banko skaičiavimais, visas solidarumo įnašas už 2023 m. gali siekti apie 250 mln. Eur.

Per 2023 m. tris ketvirčius bankų sektorius uždirbo 757,5 mln. Eur pelno – tai 2,2 karto daugiau nei 2022 m. per tą patį laikotarpį (342,9 mln. Eur). Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4 rinkos dalyviai. Visi nuostolingai dirbę rinkos dalyviai bendrai patyrė beveik 7,4 mln. Eur nuostolį – tai neseniai veiklą pradėję bankai, kurių veiklos išlaidos yra didesnės už pajamas.

Bankų palūkanų pajamos per šių metų tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 1,15 mlrd. Eur (3 kartus) – iki 1,7 mlrd. Eur, o palūkanų išlaidos išaugo 196 mln. Eur (2,6 karto) – iki beveik 258 mln. Eur.

2023 m. trečiąjį ketvirtį indėliai (pašalinus Revolut grupės įtaką), padidėjo 0,6 mlrd. Eur (1,6 %), o gyventojų indėliai padidėjo 0,1 mlrd. Eur (0,5%) – iki 21,4 mlrd. Eur. Nuo vasario, kai Lietuvos bankas pradėjo skelbti bankų ir kredito unijų siūlomas terminuotųjų indėlių palūkanų normas, jų populiarumas nuolat sparčiai auga. Pavyzdžiui, trečiąjį ketvirtį terminuotųjų indėlių dalis bankuose padidėjo nuo 21 iki 25 proc., o per devynis mėnesius – beveik dvigubai (2023 m. pradžioje jų buvo 13 %). Šiuo metu bankai už metų trukmės terminuotąjį indėlį siūlo nuo 3,50 proc. iki 4,30 proc. metinių palūkanų.

Visas paskolų portfelis trečiąjį ketvirtį išaugo 47 mln. Eur (0,2 %) – iki 26,6 mlrd. Eur. Metinis augimas sudarė 1 mlrd. Eur, arba 4,1 proc.

Paskolos gyventojams šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 14,7 mlrd. Eur. Palyginti su antruoju ketvirčiu, gyventojams bankai paskolino 356 mln. Eur (2,5 %) daugiau. Būsto ir vartojimo paskolų augimo tempas buvo vienodas: per ketvirtį būsto paskolos padidėjo 164 mln. Eur (iki 11,5 mlrd. Eur), vartojimo – 166 mln. Eur (iki 1,9 mlrd. Eur). Per metus gyventojų paskolų portfelis paaugo 1,4 mlrd. Eur (10,3 %).

Paskolų verslui per ketvirtį padaugėjo 416 mln. Eur (3,9 %) – iki 11,1 mlrd. Eur. Daugiausia bankai skolino didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje veikiančioms įmonėms. Metinis augimas sudarė 2,9 proc.

Visų neveiksnių (blogų) paskolų dalis sumažėjo 0,02 proc. punkto – iki 0,98 proc.

Bankų kapitalo pakankamumo lygis 2023 m. trečiąjį ketvirtį ir toliau buvo aukštas. Jis ūgtelėjo 0,1 proc. punkto – iki 20 proc. (norma – 8 proc.). Likvidumo atsargos bankuose ir toliau buvo didelės ir viršijo ES vidurkį.

Kaip vieną iš didžiausių veiklos rizikų, bankai įvardija riziką, susijusią su kibernetiniu saugumu. Remdamasis bankų pateikta informacija, Lietuvos bankas atliko šios srities vertinimą. Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) paslaugas teikiančių trečiųjų šalių riziką bankai įvertino kaip didžiausią informacinių technologijų (IT) riziką, o kibernetinę ir IT saugumo riziką – antrą pagal dydį. Lietuvos banko vertinimu, bankai turėtų valdybų lygiu aktyviau valdyti IT ir susijusias rizikas, dažniau inicijuoti perkamą iš šalies IRT paslaugų auditą, stiprinti IT pokyčių valdymo procesus ir aktyviau įsitraukti į platformos, skirtos dalytis kibernetine informacija, veiklą.

Šiuo metu Lietuvos bankų sektoriuje veikia 18 dalyvių: banko licencijas turi 13, dar 5 veikia kaip užsienio bankų filialai. Be to, Lietuvos bankas kartu su ECB nagrinėja vieną paraišką gauti specializuoto banko licenciją.

Lietuvos banko informacija