Sostinėje daugėja traumų, dėl kurių kalti slidūs pėsčiųjų takai

0
266

Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus specialistų apibendrintais duomenimis, pernai Vilniuje ligonių, gydytų dėl pargriuvus patirtų traumų, skaičius išaugo 23,2 proc. Paslydus dažniausiai sutrenkiama galva ir nugara, lūžta kaulai, patempiami raumenys ar sąnarių raiščiai, atsiranda plėštinės žaizdos bei įdrėskimai.

„Dažnai pamirštame, kad pargriūvame ir dėl netinkamos avalynės. Ją reikėtų rinktis atidžiai, pavyzdžiui, su tvirtai sukimbančiu protektoriumi. Tvirčiau žengti padeda batų apkaustai“, – primena Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus specialistė Evelina Maziliauskaitė.

Remdamasi Higienos instituto (Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos) duomenimis, specialistė informuoja, kad pernai Vilniaus mieste stacionare ir stacionaro priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje tarp ligonių, gydytų dėl pargriuvimų, daugiausia užregistruota nepatikslintų nukritimų (46,9 proc. stacionare ir 57,8 proc. stacionaro skubios pagalbos skyriuje). Antroje vietoje – griuvimai lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus (39,2 proc. stacionare ir 35,1 proc. stacionaro skubios pagalbos skyriuje), suklupus ant laiptų, nukritus nuo laiptų bei pakopų ar skirtingų lygių (atitinkamai 3,8 proc. ir 3,3 proc.).

Įdomu tai, kad 2017 metais Vilniuje stacionare tarp 0–17 m. amžiaus grupės gydytų ligonių, pargriuvusių lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus bei patyrusių nepatikslintų nukritimų, buvo daugiau berniukų nei mergaičių. Suaugusiųjų (18 m. ir vyresnių) amžiaus grupėje dėl griuvimų lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus stacionare daugiau buvo gydoma moterų nei vyrų ir atvirkščiai, o dėl nepatikslintų nukritimų – daugiau vyrų nei moterų.