Vilniaus ir kitų miestų ugniagesiams neretai tenka spręsti rebusą, kaip gelbėti gyventojus, kilus gaisrui daugiabutyje, kai visas jo kiemas, ypač po darbo, būna grūste prigrūstas automobilių? Kaip įvažiuoti gaisrinei technikai, kuriai reikia apie 5 metrų, kai jame net lengviesiems automobiliams būna sunku prasilenkti?
„Vien šiemet Vilniaus daugiabučiuose kilo 145 gaisrai. Nors ugniagesiai ir turi teisę šalinti kliūtis, trukdančias pradėti gesinimo ir gelbėjimo darbus, bet to imantis yra gaištamas brangus laikas, kuris bet kada gali kainuoti ne vieno žmogaus gyvybę,“ – sako Vilniaus priešgaisrinės apsaugos valdybos viršininkas Vidas Kerševičius.
Po daugiabučio gaisro Žirmūnuose, kai žmonės kaip ugnies fakelai krito pro namo langus, privažiavimo problemą sostinėje bandyta spręsti įrengiant informacinius stendus su kelio ženklais „Stovėti draudžiama“. Deja, tokie pavieniai ženklai prie daugiabučių situaciją keičia ne taip greitai, kaip to norėtųsi.
Šiemet Lietuvoje daugiabučiuose jau kilo per 500 gaisrų. Jų metu žuvo 12 gyventojų, 4 iš jų Vilniuje. Bandant sostinėje spręsti gaisrinės technikos privažiavimo problemas, neseniai jos aptartos su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi, kuris siūlė, kad šiam transportui skirtose vietose galėtų stovėti ir gyventojų automobiliai, bet esant reikalui savo automobilius jie turėtų patraukti patys, o to nepadarę, netektų galimybės kreiptis dėl žalos atlyginimo.
Ugniagesiai nelinkę rizikuoti žmonių gyvybėmis, todėl problemos sprendimo ieško įvairiais būdais. Pasak V. Kerševičiaus, Kaune, pasinaudodami kitų šalių patirtimi, gaisrininkai yra įsigiję specialius ratukus, kuriuos pakišus po ratu, jei yra būtinybė, galima nutempti automobilį. Deja, kartais to padaryti neįmanoma, nes tiesiog nebūna vietos, kur jį patraukti. Gaisrinės technikos privažiavimo problemą spręsti padėtų ir žaliųjų plotų mažinimas, bet tai kelia dideles gyventojų aistras.
„Mūsų vairuotojai yra įpratę dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Bet skubėdami gelbėti žmones, deja, kartais kliudo automobilių veidrodėlius, nubraukia jų šonus, – apgailestauja V. Kerševičius. – Galima tik įsivaizduoti, kaip jaučiasi automobilinių kopėčių keltuvo vairuotojas, kai jam tenka įvažiuoti į tokį kiemą ar gatvę, kur tarp automobilių ir keltuvo lieka vos vienas kitas laisvas centimetras. Beje, dėl eisimo įvykių išauga ir gaisrinių automobilių draudimas.“
Pasak Vilniaus ugniagesių vadovo, labai norėtųsi, kad gyventojai jaustų atsakomybę parkuodami automobilius daugiabučių namų kiemuose, o kilus gaisrui, kuo skubiau pasirūpintų, kad į juos galėtų įvažiuoti gaisrinė technika.