Duomenis rodo, kad nors einamosios sąskaitos balanso (ESB) deficitas spalį, palyginti su rugsėju, reikšmingai sumažėjo nuo 276,2 mln. iki 4,6 mln. Eur, tačiau ESB liko deficitinis. Deficito sumažėjimą daugiausia nulėmė perviršiniu tapęs pirminių pajamų balansas (191,7 mln. Eur) – jis susidarė dėl žemės ūkiui skirtų subsidijų, gautų iš Europos Sąjungos (ES). Paslaugų eksportui ir importui sumažėjus (atitinkamai 3,8 ir 2,3 %), paslaugų perviršinis balansas sumažėjo 6,3 proc. ir sudarė 499,4 mln. Eur. Užsienio prekybos deficitas išaugo 6,9 proc. ir sudarė 753,9 mln. Eur, tai lėmė sparčiau už prekių importą sumažėjęs prekių eksportas (atitinkamai 4,3 ir 6,2 %);
Antrinių pajamų balansas buvo perteklinis ir sudarė 51,8 mln. Eur. Gauti pervedimai iš ES paramos fondų (66,1 mln. Eur) padidėjo 2,3 karto, o apskaičiuotos Lietuvos įmokos į ES biudžetą (33,2 mln. Eur), palyginti su rugsėjo mėn., sumažėjo 22,3 proc. Privačių asmenų pervedimai iš užsienio sudarė 57,9 mln. Eur – palyginti su rugsėjo mėn., jie padidėjo 6,1 proc. Privačių asmenų pervedimai iš Lietuvos sudarė 35,3 mln. Eur – padidėjo 3,9 proc.;
Teigiamą grynąjį finansinės sąskaitos investicijų srautą (294,4 mln. Eur) daugiausia nulėmė teigiamas grynųjų kitų investicijų srautas, kurio neatsvėrė neigiamas portfelinių investicijų srautas, susidaręs dėl išleistos Vyriausybės euroobligacijų emisijos.
Lietuvos banko informacija