Specialiųjų tarnybų automobiliai su švyturėliais – vis dar neįkandamas riešutas Lietuvos vairuotojams

0
107

Gatvėse ir keliuose vairuotojams kasdien tenka sutikti skubančias transporto priemones su įjungtais švyturėliais. Dažniausiai tai – policijos, greitosios medicinos pagalbos ar priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos automobiliai, tačiau švyturėlius kelyje naudoja ir karo policija arba svarbius asmenis vežantis transportas. Draudikai atkreipia dėmesį, kad ne visi vairuotojai geba tinkamai elgtis važiuojamojoje kelio dalyje sutikę tokias transporto priemones ir dėl šios priežasties neretai įvyksta eismo nelaimės.

„Specialiosios paskirties automobiliai keliuose turi išskirtines teises: jas visada pamatome bei išgirstame, kai jie važiuodami naudoja garsines sirenas ir švyturėlius. Tačiau nemaža dalis vairuotojų šių eismo dalyvių atžvilgiu vis dar reaguoja netinkamai ar iš viso nereaguoja. Dėl to kyla eismo nelaimių rizika, kuriose nukenčia ne tik eismo dalyviai, bet ir žmonės, kurie laukia skubios specialiosios paskirties automobiliais vykstančių žmonių pagalbos“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Atidumo stoka baigiasi eismo nelaime

Naudotis įjungtais mėlynais arba raudonais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, pagal Kelių eismo taisykles, galima tuomet, kai tam yra išduotas specialus leidimas. Šie švyturėliai naudojami, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą, turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme nurodytus saugomus asmenis.

„Jei specialioji transporto priemonė važiuoja tik su įjungtais švyturėliais arba garsiniu signalu – sustoti ir duoti kelio nereikia, tačiau jei ji įjungia ir garsinį signalą, ir švyturėlius, vairuotojai turėtų praleisti specialios paskirties transporto priemones. Sustoti reikėtų kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o, jei įmanoma – ir kelkraštyje. Tai ypač svarbu šviesoforu reguliuojamose sankryžose. Kartais vairuotojai degantį žalią šviesoforo signalą laiko leidimu važiuoti, nežiūrint to, jog specialusis transportas signalizuoja. Tai kartais baigiasi nemaloniais susidūrimais“, – sako V. Katilienė.

Pasak draudimo bendrovės atstovės, vairuotojams svarbu žinoti ir kitą taisyklę, nustatančią jų elgesį keturių eismo juostų kelyje. „Jame sustoti privalo ir ta pačia kryptimi važiuojantys, ir priešpriešais važiuojantys automobiliai. Jeigu važiuojame keliu su skiriamąja juosta, sustoti privalu tik ta pačia kryptimi važiuojantiems vairuotojams, tačiau važiuojantiems priešinga kryptimi išlieka sąlyga duoti kelią”, – pasakoja draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.

Ji atkreipia dėmesį, kad didelė dalis vairuotojų į specialiosios paskirties transporto priemones sureaguoja per vėlai, todėl įvyksta draudžiamieji įvykiai.

„Draudžiamųjų įvykių scenarijus įvykus eismo nelaimei dažnai parodo vairuotojų atidumo stoką. Dažniausiai susidūrimai įvyksta kitai transporto priemonei persirikiuojant į kitą eismo juostą arba bandant staiga sustoti. Tuomet subraižomi, įlenkiami ar kitaip nukečia automobilių šonai. Ši problema ypač aktuali didžiuosiuose miestuose, kur eismas intensyviausias. Žinodami, kad privalo duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms, vairuotojai kartais reaguoja impulsyviai ir atidžiai neapžiūrėję aplinkos „metasi“ į kelkraštį. Būtina prisiminti, kad manevruoti privalu atsargiai, laikantis saugaus eismo principų, nes stengiantis išvengti vieno eismo įvykio gali įvykti kitas”, – kalba draudikė.

Ji atkreipia dėmesį, kad skubėdami į pagalbą specialiosios paskirties automobiliai neretai patys patenka į bėdą. „Esame užregistravę atvejį, kai greitosios pagalbos automobilio priekinė dalis paniro potvynio išplautą vandens pilną pralaidą. Šio įvykio nuostoliams atlyginti rezervavome 30 tūkst. eurų“, – pasakoja V. Katilienė.

Draudimo bendrovės atstovė sako, kad nuo 2020 metų už į eismo įvykius patekusių ar juos sukėlusių specialios paskirties transporto priemonių žalas išmokėta 55 tūkst. eurų.

V. Katilienė pataria kelyje nepasikliauti atsitiktinumais, o būti budriems stebint aplinką ir atsisakant transporto priemonėje vairavimą blaškančių pašalinių veiklų bei garsų.

Avarinės situacijos – nemaloni kasdienybė

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties Transporto skyriaus vedėjos padėjėjas Valdimaras Auksorius sako, kad be švyturėlių ir garsinio signalo kartais pavyksta nuvažiuoti greičiau nei juos įsijungus. „Nuo praėjusių metų rugsėjo 1 d. įsigaliojo reikalavimas, kad specialiosios paskirties transportą kiti vairuotojai turėtų praleisti atlaisvindami jam kelią „eglute“, bet ši tvarka gatvėse negalioja“, – sako Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties darbuotojas.

Pasak V. Auksoriaus, Lietuvos vairuotojai tinkamai elgtis kelyje, sutikus specialiosios paskirties transporto priemones, turėtų būti mokomi vairavimo mokyklose. „Deja, to jie neišmoksta ir dažniausiai reaguoja spontaniškai: vieni – staigiai stabdo, kiti – „šoka“ į kelkraštį, yra ir tokių vairuotojų, kurie net nesistengia praleisti greitosios medicinos pagalbos automobilių su švyturėliais ir garsiniu signalu“, – pasakoja Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties atstovas.

Jis atkreipia dėmesį ir į kitą problemą, su kuria skubėdami susiduria greitosios medicinos pagalbos automobilių vairuotojai. „Gatvės yra siauros, todėl dažnai važiuodami pas pacientus matome, kad kiti vairuotojai paprasčiausiai neturi kur pasitraukti, neužtenka vietos važiuojamojoje kelio dalyje. Kad vairuotojai galėtų mus praleisti, jie turėtų „šokti“ ant kelio apvado“, – patirtimi dalijasi V. Auksorius.

Kaip pavojingiausias specialiosios paskirties transporto priemonių eismo vietas pašnekovas įvardija miesto gatvių sankryžas. „Nesvarbu, ar dega žalias, ar raudonas šviesoforo signalas prieš kiekvieną sankryžą esame priversti pristabdyti automobilį, o kartais – net ir visiškai sustoti“, – tvirtina Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties atstovas.

„Jei gatvėje yra dvi eismo juostos, pastebime, kad didžioji dalis vairuotojų dažniausiai renkasi antrąją eismo juostą, nepaisydami, kad pirmoji yra pustuštė ir Kelių eismo taisyklės vairuotojams nurodo važiuoti kuo arčiau dešiniojo kelio krašto. Šis vairuotojų įprotis verčia mus važiuoti į priešpriešinę eismo juostą arba dažnai naudoti ilgąsias automobilio šviesas, kai vairuotojai nereaguoja į specialiuosius švyturėlius ir garsinį signalą. Užmiestyje situacija yra gerokai palankesnė, vairuotojai pastebi iš toli ir dažniausiai užleidžia kelią greitosios medicinos pagalbos automobiliui“, – pasakoja jis.

V. Auksorius prisimena ir eismo įvykį, kurį jam teko patirti vairuojant greitosios medicinos pagalbos automobilį. Jo nepraleido šalutiniu keliu važiavęs vairuotojas, todėl teko rinktis – arba važiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir kaktomuša susidurti su kita transporto priemone, arba sulaukti šoninio smūgio iš šalutiniu keliu važiuojančio automobilio. „Avarinės situacijos, deja, yra greitosios medicinos pagalbos automobilius vairuojančių žmonių kasdienybė. Jas dažniausiai sukelia kitų vairuotojų dėmesingumo stoka“, – sako prie greitosios medicinos pagalbos automobilio vairo dažnai sėdantis V. Auksorius.