STT: Vilniaus rajono savivaldybės viešuosius pirkimus laimi jos rėmėjai

0
162

Panaši situacija ir kitose apskrities savivaldybėse. Išsiskiria tik Vilniaus miesto, kurioje rėmėjai laimi tik apie 1 proc. konkursų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), išanalizavusi sveikatos apsaugos sistemoje esančias rizikas dėl viešųjų pirkimų ir paramos teikėjų, patikrino, ar panašios rizikos egzistuoja ir kitoje valstybės valdymo srityje – savivaldoje. STT atliktame analitinės antikorupcinės žvalgybos tyrime nustatyti atvejai, kai juridiniai asmenys, teikę paramą Lietuvos Respublikos savivaldybėms, laimi jų organizuotus viešuosius pirkimus.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2015–2017 metais 1 251 juridinis asmuo (ne ūkio subjektų grupėje) laimėjo visų Lietuvos savivaldybių vykdytų viešųjų pirkimų už beveik 1,6 mlrd. Eur. Per tą patį laikotarpį 1 658 juridiniai asmenys savivaldybėms skyrė virš 11 mln. Eur paramos.

Paramos teikėjai Vilniaus rajone laimėjo net 60 proc. visų viešųjų konkursų, Šalčininkų – 54 proc., Širvintų ir Švenčionių – po 52 proc.

Atkreiptinas dėmesys, kad net 15 iš 60 savivaldybių, juridiniams asmenims, teikusiems paramą savivaldybėms, teko daugiau nei 50 proc. šių savivaldybių viešųjų pirkimų vertės. Didžiausią dalį viešųjų pirkimų konkursų (pagal vertę) laimėjo paramos teikėjai Marijampolės (87 proc.), Neringos (87 proc.), Kupiškio r. (81 proc.) ir Rietavo (80 proc.) savivaldybių administracijose.

2015–2017 metais nustatyta beveik 200 atvejų, kai juridiniai asmenys laimėjo Lietuvos savivaldybių skelbtus viešuosius pirkimus ir teikė joms paramą. Pastebėta, kad apie 75 proc. tokių atvejų juridinių asmenų darbuotojai buvo susiję giminystės, santuokos ir/ar svainystės ryšiais su savivaldybių administracijų darbuotojais.

„Analitinio tyrimo rezultatai parodė, kad korupcijos rizikos, susijusios su viešųjų pirkimų ir paramos teikimo ryšiu, egzistuoja ne tik Lietuvos ligoninėse, bet ir savivaldoje. Situacija, kai mažą dalį viešųjų pirkimų laimėtojų sudarantiems juridiniams asmenims tenka reikšminga viešųjų pirkimų vertės dalis, gali būti vertinama, kaip korupcijos rizikos veiksnys. Tokia situacija turėtų skatinti kompleksiškai įvertinti esamą situaciją ir imtis priemonių skaidrumui užtikrinti“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Atlikto tyrimo rezultatai bus pateikti sprendimus priimantiems valstybės vadovams ir kitoms institucijoms pagal jų kompetenciją. Ateityje STT taip pat numato pakartotinai atlikti situacijos pokyčių analizę ir apie jos rezultatus informuoti visuomenę.

 

 

Parengta pagal STT informaciją