Prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) šiandien surengtas dar vienas organizacijos „Tušti narvai“ protestas. Akcijos dalyviai apgailestavo, kad praktika tęsiama toliau, nors ją sustabdyti galėtų vienas VMVT direktorės Audronės Mikalauskienės parašas.
Į protestą susirinko apie 100 žmonių. Akcijos dalyviai prie VMVT atsinešė raudonais, kraują imituojančiais dažais aptaškytų baltų balionų, kraujo spalva dekoruotą netikrą tortą su užrašu „Audrone! Sveikiname Jus“ ir 12 žvakučių – po vieną už kiekvieną mėnesį, kai vilkinamas sprendimas uždrausti žiaurią praktiką. Protesto metu skambėjo per garsiakalbius leidžiamas paršelių žviegimas ir šventinių švilpukų garsai.
Protestą organizatoriai pavadino Audronės Mikalauskienės „(ne)darbo metinėmis“.
„Praėjo metai nuo tada, kai visuomenė labai aiškiai pareiškė, kad paršelių kastracija be nuskausminimo turi būti uždrausta. Kol sprendimas atidėliojamas, gyvūnai ir toliau priversti išgyventi skausmingą procedūrą be jokio nuskausminimo“, – sakė organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Klausimas ne „ar“, o „kada“
Anot G. Vaitkevičiūtės, šiuo metu galiojanti išimtis, leidžianti paršelius iki 7 dienų amžiaus kastruoti be nuskausminamųjų, tampa vis sunkiau pateisinama tiek etiniu, tiek visuomenės lūkesčių požiūriu.
„Visiems akivaizdu, kad ši praktika turi būti sustabdyta. Jokio kito gyvūno Lietuvoje negalima taip žaloti be nuskausminimo. Todėl klausimas jau seniai nebėra „ar“ – klausimas, kiek dar laiko bus delsiama priimti sprendimą“, – teigė ji.
Pasak „Tuščių narvų“ vadovės, kampanijos esmė nėra įrodyti, kad draudimas reikalingas – tai, anot jos, jau aišku: apie būtinybę imtis veiksmų kalba Europos Komisija ir mokslininkai, tam pritaria visuomenė, o dalis Europos šalių tokį sprendimą jau yra priėmusios. Suomija, Vokietija, Prancūzija, Slovėnija, Švedija, Nyderlandai, Norvegija ir Belgija jau uždraudė kastravimą be nuskausminamųjų. Griežtesni kastracijos ribojimai taikomi Šveicarijoje ir Danijoje. Dabar svarbiausia kuo greičiau pasiekti, kad sprendimas būtų priimtas ir Lietuvoje.
„Draudimas yra neišvengiamas. VMVT direktorė žino, kad šią žiaurią praktiką teks uždrausti, tad kiekviena papildoma delsimo diena reiškia daugiau gyvūnų, priverstų kentėti neįsivaizduojamą skausmą. Praėjo metai nuo tada, kai VMVT pradėjo diskutuoti šia tema. Bet rezultato dar nėra. Todėl kyla klausimas, kiek dar laiko reikia pasislėpus nuo visuomenės kalbėti apie mažylių kastravimą, kad būtų imtasi konkrečių darbų“, – sakė G. Vaitkevičiūtė.
Anot jos, pavojingiausia tai, kad ilgainiui tokios praktikos tampa normalizuotos vien todėl, kad vyksta daugelį metų: „Blogiausia, kad tokie žiaurūs dalykai kaip ką tik gimusių gyvūnų pjaustymas be nuskausminimo ilgainiui tampa norma.“
Dabartinę praktiką – paršelių kastraciją be nuskausminamųjų – Lietuvoje reglamentuoja VMVT direktoriaus 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-50 patvirtintos Gyvūnų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias veterinarines procedūras nuostatos.