Susipažinkite su saugomomis teritorijomis ir gamtos objektais Vilniuje

0
144

Sostinė mini 700 metų jubiliejų. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nori priminti, kad mieste yra nemažai saugomų teritorijų ir saugomų gamtos paveldo objektų bei paskatinti juos pažinti. 

Vilniuje yra 2 regioniniai parkai – Pavilnių ir Verkių, Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas, 13 draustinių, 11 gamtos paveldo objektų. Vilnius – UNESCO pasaulio paveldo miestas. 

Vilnius įsikūręs pačioje Baltijos aukštumų kalvyno juostoje, išraižytoje vingiuoto Neries slėnio. Pietryčiuose paviršius kyla į kalvotą ir slėniuotą Medininkų aukštumą, šiaurėje – į ežeringą Aukštaičių aikštumą.

Šiaurės rytinė Vilniaus miesto dalis plyti Neries-Žeimenos žemumoje. Centrinė miesto dalis yra plačiame Neries senslėnyje, kuris link upės leidžiasi 8 terasomis. Gilų slėnį taip pat sudaro ir Neries intakas Vilnia.

Aukštumos į senslėnį leidžiasi daugiausia stačiais, raguvų išraižytais, šaltiniuotais šlaitais. Vietomis aukštumos priartėja prie pat upių ir taip dėl erozijos atsiveria skardžiai – Pūčkorių atodanga, Plikakalnio atodanga, Naujanerių atodanga.

Žemiausia miesto vieta (97 m) ties Neries upe, o aukščiausiai paviršius iškyla (nrt 234 m) Pavilnyje, tai Rokantiškių kalva.

Vilniaus Šeškinės teritorijoje yra ledynmečio reljefo reliktas – Šeškinės ozas. Kiti raiškesni ledyniniai kraštovaizdžiai – Panerių kalvynas, Gariūnų sufozinis cirkas, Rasų-Ribiškių kalvynas.

Pagrindinis želdynų masyvas Vilniuje – visą šiaurės rytinę miesto pusę užimantys miškai. Aplink Žaliuosius ežerus, auga Verkių miškas, o rytuose-pietryčiuose auga Antakalnio, Belmonto, Pavilnių, Liepkalnio miškai, kur vyrauja daugiausia pušynai ir eglynai. Centrinėje miesto dalyje yra mažesnių miškų ir parkų: Vingio parkas, Bernardinų sodas, Kalnų parkas ir kt.

Mieste išlikę senų, saugomų medžių (seniausia Vilniaus liepa, Žvėryno liepa, Vingio parko liepų alėja ir kt.), retų augalų rūšių augaviečių.