Bemaž pusė gyventojų Šv. Kalėdas sutiks kukliau nei pernai – mažins išlaidas, galimai atsisakys išvykų

0
69

Aukštos palūkanų normos, infliacija ir neapibrėžtumas ekonomikoje veikia kasdienius finansinius sprendimus. Artėjant didžiausioms metų šventėms, dauguma žmonių teigia šventiniam stalui išleisiantys mažiau nei pernai, rodo „Citadele“ banko užsakymu atliktas tyrimas. Savo išlaidas ir šventimo įpročius mažiausiai keisti planuoja 60–74 metų apklaustieji.

Beveik pusė gyventojų mažins šventines išlaidas

Atlikta apklausa atskleidė, kad infliacija ir dabartinė ekonominė situacija pakeis 46 proc. respondentų žiemos švenčių šventimo įpročius. Po 14 proc. respondentų planuoja mažinti išlaidas dovanoms ir mažinti išlaidas kalėdinėms dekoracijoms ir maistui. 15 proc. apklausos dalyvių pažymėjo planuojantys dalintis išlaidomis su artimaisiais, su kuriais švęs šventes. Dar 3 proc. apklaustųjų teigė, kad gruodį atsisakys kelionės į užsienį.

Pasak „Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, Rūtos Ežerskienės, nors ekonomika ir atsigauna, o statistika rodo, kad gyventojų nuotaikos – optimistiškos, dalis gyventojų dar jaučia užsitęsusios infliacijos poveikį ir ieško būdų kaip sutaupyti.

„Baltijos šalių gyventojų švenčių finansų planavimui įtakos vis dar turi užsitęsusi infliacija, didelės palūkanos ir ekonominis neapibrėžtumas, tad suprantama, kad Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus  dalis gyventojų ketina švęsti kukliau. Tačiau tuo pačiu kiekvienas gali rasti būdų, kaip išleisti mažiau, neprarandant šventinio džiaugsmo – galbūt apsiribojant mažesnėmis dovanomis, nes juk svarbiausia kurti šventinę nuotaiką, džiaugtis kartu praleidžiamu laiku su šeima ir artimaisiais bei tais, kuriems labiausiai to reikia“, – sako R. Ežerskienė.

Daugiausia pesimizmo – tarp 18–39 metų gyventojų

Tiesa, net 40 proc. respondentų teigė, kad gruodžio šventes planuoja švęsti taip pat, kaip ir kasmet. Mažiausiai ekonominė situacija palietė 60–74 metų respondentus – net 50 proc. respondentų šioje amžiaus grupėje pažymėjo šventinių įpročių nekeičiantys. Mažiausiai tokių optimistiškai nusiteikusių – 18–39 metų apklaustųjų grupėje.

„Nors iš rezultatų gali atrodyti, kad senjorus išaugusi infliacija paveikė mažiausiai, tikriausiai reikėtų suprasti, kad ši amžiaus grupė mažiausiai linkusi išlaidauti ir šventes dažniau sutinka kukliai, ruošiasi iš anksto, stengiasi taupyti, apsipirkti akcijų metu. Jaunesnio amžiaus gyventojai – studentai, jaunos šeimos dažnai neseniai įsigiję pirmąjį būstą, turi vaikų, finansinių įsipareigojimų, todėl ekonominė situacija šiemet verčia labiau mažinti išlaidas“, – komentuoja R. Ežerskienė.

Kitose Baltijos šalyse situacija panaši – šventinių įpročių nekeičia 33 proc. latvių ir estų, o vienaip ar kitaip taupyti planuoja 54 proc. respondentų Latvijoje ir 53 proc. Estijoje.

4 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje pažymėjo švenčių visai nešvenčiantys, o 10 proc. – negalėjo atsakyti.