Dėl, kaip įtariama, daugiau nei 43 tūkstančių eurų valstybei nesumokėtų mokesčių ir įmokų įmonės direktoriui T. Z. drauge su Vilniaus ir Kauno padalinių vadove V. P., teks aiškintis uostamiesčio teisme.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2014–2016 metais įmonės vadovai siekdami padėti įmonei išvengti mokesčių, sutarė, kad darbo užmokestį už papildomai dirbtas darbo valandas ne pagal darbo grafiką darbuotojams Vilniuje ir Kaune mokės grynais pinigais. Įtariama, kad 31 bendrovės darbuotojui, dirbusiam ne pagal darbo grafiką bei pačiai įmonės akcininkei per dvejus metus buvo išmokėta daugiau nei 59 tūkstančiai eurų darbo užmokesčio grynais pinigais. Bylos duomenimis, visi šie mokėjimai buhalterinėje apskaitoje užregistruoti nebuvo, o Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius, buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie įmonės turtą ir jo panaudojimą. Taip išvengta daugiau nei 43 tūkstančių eurų mokesčių ir įmokų sumokėjimo valstybei.
Kaltinimai dėl Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir 220 straipsnio (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas) pažeidimų, pareikšti juridiniam asmeniui – švaros paslaugas teikiančiai įmonei, įmonės direktoriui ir 70 proc. jos akcijų turinčiam T. Z. bei Vilniaus ir Kauno padalinių vadovei V. P., turinčiai 30 proc. įmonės akcijų.
25 tomus sudaranti byla birželio 25 dieną perduota Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Generalinės prokuratūros informacija