Kokybiškam gyvenimui būtinos ne vien materialinės sąlygos – svarbi ir gera savijauta bei sveikata. Remiantis Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) duomenimis, nuo 2013-ųjų iki 2021 metų sveikatos paslaugų rodikliai labiausiai pagerėjo Skuodo, Ignalinos, Kaišiadorių, Trakų bei Kupiškio rajonų savivaldybėse.
„Vertinant sveikatos paslaugas Lietuvos savivaldybėse, visi rodikliai yra svarbūs ir įvairiais būdais atspindi sveikatos paslaugų prieinamumą bei kokybę. Tai – ir sveikatos priežiūros specialistų skaičius, ir lovų ligoninėse skaičius. Svarbus ir mažėjančio mirtingumo nuo neužkrečiamų ligų rodiklis, tenkantis 100 tūkstančių gyventojų, nes tai padeda įvertinti ne tik sveikatos paslaugų situaciją, bet ir apskritai gyventojų sveikatingumo rodiklius atskirose savivaldybėse“, – komentuoja CPVA ekspertas Viktoras Sirvydis.
Pasak jo, vis dėlto svarbiausiu rodikliu išlieka praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų skaičius, kuris tenka 10 tūkstančių gyventojų – šis rodiklis atskleidžia gyventojų galimybes pasinaudoti sveikatos paslaugomis. Tai nulėmė ir kai kurių savivaldybių gerėjančius rezultatus.
„Skirtingose savivaldybėse atskirų rodiklių augimas nuo 2013 metų iki 2021 metų buvo įvairus. Pavyzdžiui, Kaišiadorių raj. savivaldybėje per šį laikotarpį praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų skaičius, tenkantis 10 tūkstančių gyventojų, išaugo nuo 69 iki 111. Tuo tarpu Trakų raj. savivaldybėje paliatyvios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius, tenkantis 1 tūkstančiui gyventojų, per laikotarpį išaugo daugiau nei tris kartus – nuo 1,7 iki 5,23, kas leido ženkliai pagerinti tokių paslaugų prieinamumą gyventojams. Šis rodiklis beveik dvigubai augo ir Ignalinos bei Kupiškio rajonų savivaldybėse“, – vardina V. Sirvydis.
Didžiausią sveikatos paslaugų rodiklių pagėrėjimą užfiksavusiose savivaldybėse mirtingumo nuo neužkrečiamų ligų skaičius 100 tūkstančių gyventojų sumažėjo daugiau nei 20 procentų. Į CPVA sudarytą gyvenimo kokybės indeksą (GKI) įtrauktas sveikatos paslaugų sub-indeksas apima skirtingus rodiklius, tarp jų – lovų ligoninėse (be slaugos lovų), taip pat stacionaro lovų, sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičių.
Analitinis modulis taip pat atskleidė, kad stabiliai aukšti sveikatos paslaugų rodikliai išlieka didžiosiose šalies savivaldybėse, kur gyventojų koncentracija yra didžiausia, taip pat tose savivaldybėse, kuriose gerai išvystytas sanatorinis gydymas. Pagal 2021 metų sveikatos paslaugų sub-indekso rodiklius pirmauja Palangos savivaldybė, toliau seka Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus miestų savivaldybės.
Didžiausia problema – specialistų trūkumas
Pasak V. Sirvydžio, sveikatos paslaugų sub-indeksas yra naudingas ne tik savivaldybių atstovams, siekiant įvertinti esamą situaciją atskirose savivaldybėse ir imtis duomenimis pagrįstų sprendimų, bet ir patiems gyventojams.
„Vertindami sveikatos paslaugų rodiklius savo savivaldybėje, gyventojai gali palyginti šio sub-indekso reikšmes su panašaus dydžio savivaldybėmis ir analizuoti konkrečius rodiklius. Be to, jie gali panagrinėti atskirų rodiklių pokyčius laikui bėgant, pavyzdžiui, per savivaldos kadencijas, ir įvertinti savivaldybės pastangas gerinant sveikatos paslaugas“, – sako CPVA ekspertas.
Pašnekovas sutinka, kad vykstant sveikatos priežiūros įstaigų reformai ir atsižvelgiant į tai, kad dauguma sveikatos paslaugų finansuojama iš valstybinių ligonių kasų, savivaldybės turi gana ribotas galimybes keisti sveikatos paslaugų rodiklius.
„Vis dėlto, kaip rodo kai kurių savivaldybių geri pavyzdžiai, jos randa būdų pritraukti trūkstamų sveikatos specialistų, kurie padeda pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę. Be to, savivaldybės gali aktyviai prisidėti prie savo gyventojų gerovės, plėtodamos infrastruktūrą, kuri skatina sveiką gyvenseną: sporto aikštynus, stadionus, baseinus, pasivaikščiojimo ar dviračių takus, organizuojamus įvairius sveikatos renginius“, – sako V.Sirvydis.
Jam pritaria Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, Jurbarko raj. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius – šiuo metu dauguma šalies savivaldybių susiduria su identiškais iššūkiais, tad norint gerinti sveikatos paslaugų sektoriaus situaciją reikia imtis labai apgalvotų ir duomenimis pagrįstų sprendimų.
„Nors pandemijos laikotarpis šiek tiek iškreipė bendrą situacijos vaizdą, labai gerai, kad turime galimybę įvertinti atskirus sveikatos paslaugų rodiklius šalies savivaldybėse. Be to, analitiniai įrankiai leis pagrįsti siūlomus sprendimus tiek savivaldybių taryboms, tiek visuomenei. Akivaizdu, kad daugelyje savivaldybių didžiausias iššūkis yra žmogiškųjų ir finansinių išteklių stoka – trūksta ne tik gydytojų ir slaugytojų padėjėjų, bet ir finansų siekiant pritraukti trūkstamus specialistus į regionines sveikatos priežiūros įstaigas. Be to, reikia nemažai investicijų ir į fizinę pačių įstaigų būklę, kad galėtume gyventojams teikti kokybiškesnes sveikatos paslaugas“, – sako S. Mockevičius.
Pagal 2021 metų rodiklius, sveikatos paslaugų sub-indeksas šiuo metu yra mažiausias Šalčininkų raj., Pagėgių, Skuodo raj., Vilniaus raj. bei Kalvarijų savivaldybėse.
Savivaldybių vertinimas atliktas CPVA įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) finansuojamą projektą „Savivaldybių galimybių pasididinti pajamas vertinimas, tam plėtojant analitines priemones“, kuriam skirtos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšos. Tarp vertintų rodiklių – ir gyvenimo kokybės indeksas (GKI), sudarytas siekiant įvertinti skirtumus tarp Lietuvos savivaldybių nuo 2013 metų.