T. Ivanausko Obelynės sodyba atveria vis naujas paslaptis

0
30

Tado Ivanausko Obelynės sodyboje–memorialiniame muziejuje jau daugiau nei metus vyksta remonto ir restauracijos darbai.  XX a. pradžios Tado ir Honoratos Ivanauskų gyvenamasis namas, 2023 m. nudžiuginęs atrastu interjero polichrominiu dekoru su art deco stiliui būdingais ornamentais, vėl pateikė staigmenų – sodyba atvėrė naujų tarpukario Lietuvos patriotinių organizacijų kūrimo reliktų.  Statybininkams atradus iki šiol pastate nepastebėtą slaptavietę, joje aptikta skrynia su namų šeimininkės Honoratos Paškauskaitės-Ivanauskienės pirmąją moteriška Lietuvos Šaulių sąjungos uniforma bei dokumentais. 

Honorata Paškauskaitė-Ivanauskienė – viena pirmųjų Šaulių sąjungos narių moterų, Lietuvos Šaulių sąjungoje įsteigusi moterų Šaulių sekciją, tarpukario inteligentė, visuomenės veikėja, pedagogė, organizavusi nepasiturinčių vaikų stovyklas. Taip pat – viena iš pirmosios privačios lietuviškos mokyklos Rytų Lietuvoje, Musteikos kaime įkūrėjų. 

1926 m. vasario 7 d. Kaune vykusiose Lietuvos šaudymo mažojo kalibro (6 mm be optinių stiklų) karabinais pirmenybėse Lietuvos šaulių sąjungai atstovavusi Honorata Ivanauskienė moterų grupėje tapo nugalėtoja ir buvo apdovanota porcelianiniu servizu su šaulių sąjungos ženklais, kuris saugomas Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje.

1920 m. Honoratos ir Tado Ivanauskų šeima įsigijo žemės sklypą Pakaunėje ir jame pradėjo kurti savo namus. Profesoriui buvo labai svarbūs jo vaikystės namai – Lebiodkos dvaras (Gardino srityje, Vosyliškių parapijoje), todėl ir inžinieriaus Noacho Bero Joffės 1924 m. suprojektuotas gyvenamasis namas turi minėtam dvarui būdingų elementų.

Sodyba, Ivanauskų vadinta tiesiog Obelyne, ilgainiui apsodinta įvairiais egzotiškais augalais, medžiais bei krūmais, įveistas didelis sodas. Po II pasaulinio karo namas tapo vasarnamiu, o nuo 2010 m. visa sodybos teritorija priklauso Kauno rajono muziejui.

Per ilgą laiką gyvenamasis namas patyrė įvairių pokyčių, kurie ypač aiškiai atsiskleidė renovavimo metu. Išardžius ankstyvojo sovietmečio laikotarpiu užkaltas presuoto kartono plokštes, laukė malonus atradimas – gana gerai išsilaikiusi sienų ornamentika. Menkavertė kartono plokštė padėjo išsaugoti istoriškai, kultūriškai vertingesnius elementus, atskleisti interjero autentiškumą, o dabar muziejininkus ir kitus T. ir H. Ivanauskų palikimo tyrinėtojus nudžiugino naujomis būsimomis muziejinėmis vertybėmis bei gausia tyrimų medžiaga.