Pavasarį išdega šimtai hektarų pievų. Dažniausiai tai atsitinka specialiai deginant žolę ar neatsargiai deginant augalines atliekas. Dėl to kasmet padaroma didelė žala gamtai.
Deja, bet iki šiol kai kuriems žemės savininkams įprasta deginti pievas, tačiau taip elgiantis labai pakenkiama aplinkai, kyla gaisrų pavojus. Vis dar manoma, kad sudeginus pernykštę žolę bus patręšta dirva, tačiau žolės deginimas sunaikina paviršinį humuso sluoksnį, augalus ir jų sėklas, daigus, augalų ūglius, vabzdžius, gyvūnus ir jų jauniklius, perinčius paukščius.
Ūkininkai, deklaruojantys žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, privalo laikytis GAAB (Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės) reikalavimų. Vienu iš jų draudžiama deginti žemės ūkio augalus ir jų ražienas, žolę ganyklose arba pievose, taip pat daugiametėse ganyklose arba pievose, išskyrus tam tikrus atvejus, kurie numatyti Aplinkos apsaugos reikalavimuose dėl sausos žolės, nendrių, šiaudų bei laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimo.
Nuo 2023 m. įgyvendinant 3 GAAB standartą „Draudimas deginti ariamąsias ražienas, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina dėl augalų sveikatos priežasčių“, pareiškėjams draudžiama deginti ražienas, išskyrus atvejus, numatytus Aplinkos apsaugos reikalavimuose, lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis.
Pamačius deginant pernykštę žolę, prašome informuoti regionų aplinkos apsaugos departamentą, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, savivaldybę ar NMA. Taip pat neabejingi Lietuvos piliečiai apie pastebėtus išdegintus laukus gali pranešti mobiliąja programėle „NMA agro“. Gavę pranešimą apie pernykštės žolės deginimą, NMA Kontrolės departamento specialistai vyksta į vietą, išmatuoja nudegintą plotą ir duomenis pateikia paraiškas administruojančiam NMA padaliniui. Už šio geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo pažeidimą pareiškėjams taikomos sankcijos (nuo 1 iki 5 proc. mažinama išmokų suma pagal visą paraišką).