Teismas nutraukė apeliacinį procesą už šnipinėjimą nuteistojo atžvilgiu ir paliko jam 9 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę

0
192

Lietuvos apeliacinis teismas tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą ir nutraukė apeliacinį procesą pagal už akių už šnipinėjimą Rusijos Federacijos naudai 9 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme nuteistojo Vladimiro Sokolovo apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendį, kuriuo Lietuvos Respublikos pilietis V. Sokolovas kartu su Rusijos Federacijos piliečiu Igoriu Gostevu, nusikaltimų padarymo metu dirbusiu Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininku, už akių buvo nuteisti už tai, kad nuo 2011 m. spalio iki 2014 m. pabaigos keliose užsienio valstybėse verbavo Lietuvos Respublikos piliečius šnipinėti prieš Lietuvos Respubliką – rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai ją dominančią informaciją ir mokėdavo už ją. Už šnipinėjimą I. Gostevui teismas skyrė 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Abu nuteistieji slapstosi Rusijoje ir yra paieškomi.

Su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutikęs ir apeliacinį skundą pateikęs V. Sokolovas prašė panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija apeliacinį procesą nutraukė vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 438 str. 2 d. nuostatomis, kuriose numatyta, kad jeigu nuteistas už akių ir apeliacinį skundą padavęs nuteistasis, kuris yra laisvas, be svarbios priežasties neatvyksta į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas gali apeliacinį procesą nutraukti. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, teismas pažymėjo, kad jeigu nuteistasis pasinaudoja savo teise ir po praleisto reguliaraus termino paduoda apeliacinį skundą, tuomet jis privalo atvykti į teismą ir rungtyniškame procese ginčyti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog nors nuteistasis buvo informuotas apie suplanuotus teismo posėdžius apeliacinės instancijos teisme, iš proceso aplinkybių visumos akivaizdžiai matyti, kad V. Sokolovas nesirengė atvykti į teismą, kaip ir nėra pagrindo manyti, jog į jį atvyks ir ateityje. Konstatavęs, jog nuteistasis už akių proceso apeliacinės instancijos teisme vengia, teismas taip pat padarė išvadą, jog bylos nagrinėjimas neturi prasmės, todėl apeliacinį procesą pagal šio nuteistojo skundą nutraukė.

Vilniaus apygardos teismas, 2021 m. birželio mėnesį priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad V. Sokolovas ir I. Gostevas šnipinėti verbavo kelis Lietuvos piliečius, kurie Rusijos Federacijos Federalinę saugumo tarnybą domino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais. Jiems buvo duodamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su tuometiniais ir buvusiais Valstybės saugumo departamento pareigūnais, Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, kontaktine informacija, profesinėmis ir asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – Vadovybės apsaugos departamento saugomų valstybės vadovų asmenine ir patalpų apsauga, tam naudojama technine įranga bei kita panašaus pobūdžio informacija.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti privačią, techninę ir kitokią informaciją apie tuometinės Lietuvos Respublikos Prezidentės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą, užmegzti ryšius su saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais. Teismas konstatavo, jog juos buvo siekiama užverbuoti tikintis slapta Lietuvos Respublikos Prezidentūroje bei Lietuvos Respublikos Prezidentės gyvenamosiose patalpose įrengti pasiklausymo priemones.

Siekdami gauti tokių žinių, nuteistieji teikė verbuojamiems asmenims technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas bei pinigines lėšas ryšio ir kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.

Baudžiamoji byla V. Sokolovo ir I. Gostevo atžvilgiu buvo atskirta nuo bylos, kurioje Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams Nikolaj Filipčenko buvo nuteistas už šnipinėjimą Rusijos naudai, dokumentų klastojimą, suklastotų dokumentų panaudojimą ir daugkartinį neteisėtą valstybės sienos kirtimą.

N. Filipčenko Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2015 metų balandį. 2017 metų liepą Vilniaus apygardos teismas šį asmenį pripažino kaltu ir nuteisė 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2019 metų lapkričio mėnesį Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu N. Filipčenko buvo suteikta malonė ir jis buvo perduotas Rusijos Federacijai mainais į tris Rusijoje nuteistus asmenis.

Trijų asmenų nuteisimu pasibaigęs ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymuose numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą. Tyrimo metu buvo aktyviai bendradarbiaujama su Valstybės saugumo departamentu bei užsienio valstybių teisėsaugos ir vidaus saugumo institucijomis.

Ikiteisminį tyrimą atliko ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras.

Prokuratūros informacija