Tęsiami reguliuotų upių renatūralizavimo priemonių efektyvumo tyrimai

0
227

Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu antrus metus vykdomi renatūralizavimo priemonių efektyvumo tyrimai melioracijos reikmėms sureguliuotose upėse. Kaip ir pirmais metais, matavimai buvo tęsiami  žmogaus ištiesintuose Vašuokos, Viešintos ir Vyžuonos upių ruožuose. Tyrimais siekiama įvertinti įrengtų renatūralizavimo priemonių poveikį žmogaus veiklos paveiktų upių atsikūrimo procesams.

Siekiant paspartinti ištiesintų upių atsikūrimo procesus, jų ekologinės būklės gerėjimą, Vašuokos, Viešintos ir Vyžuonos upių reguliuotuose ruožuose 2016 m. buvo įrengtos priemonės, keičiančios tėkmės greitį, srovių cirkuliaciją ir tuo pačiu skatinančios natūralius upių vagų procesus, palankesnių sąlygų susidarymą  upių ir paupių biologinei įvairovei.

Tyrimai buvo atliekami 2020–2021 m. reguliuotų upių atkarpose su įdiegtomis priemonėmis ir upių ruožuose be įdiegtų priemonių. Taikant palyginimo metodą buvo vertinamas įdiegtų priemonių efektyvumas upių ekologinės būklės pokyčiams pagal hidromorfologinius parametrus – upių vagų kranto linijų pokyčius, vagų gylio ir pločio kaitą, vandens cheminius parametrus, biologinių parametrų rodiklių indeksus – Lietuvos žuvų, upių makrobestuburių ir upių makrofitų etaloninį.

Upių vandens kokybė 2021 m. lyginant su ankstesniais 2020 metais gerėjo pagal cheminius rodiklius – biocheminį deguonies suvartojimą per 7 paras BDS7 (sumažėjo 42–54 %), ištirpusio deguonies kiekį (padidėjo 4–23 %) ir fosfatinio fosforo koncentraciją (sumažėjo 16–33 %)  visuose tirtų upių ruožuose. Viešintos renatūralizuotoje atkarpoje 2021 m. sumažėję nitratų azoto, bendrojo azoto ir bendrojo fosforo kiekiai, lyginant su nerenatūralizuotu upės ruožu, indikuoja apie teigiamą įrengtų priemonių poveikį mažinant teršalų kiekį upėje. Pagal atliktų tyrimų gautus rezultatus  įdiegtos priemonės teigiamą poveikį vandens kokybei turėjo ir Vašuokoje. Čia dėl pagerėjusios vandens aeracijos tėkmėje, padidėjo ištirpusio deguonies kiekis (apie 20 %), o dėl intensyvesnių savaiminio apsivalymo procesų – sumažėjo fosfatinio fosforo kiekis (apie 16 %), lyginant su šios upės nerenatūralizuotu ruožu.

Biologinė įvairovė ir gausa tiriamose upėse, lyginant su 2020 metais, mažai pasikeitė. Pagal makrobestuburių indekso reikšmes (0,63–0,66) visi upių ruožai buvo gero ekologinio potencialo.

Antraisiais tyrimų metais upėse sugaunamų žuvų pagausėjo nuo 13 iki 17 rūšių. Žuvų ištekliai nežymiai padidėjo nerenatūralizuotame Vašuokos ruože, o Vyžuonos upės ruožuose ichtiofaunos prieaugis išaugo beveik 3 kartus lyginant su 2020 metais. Viešintos upėje žuvų sumažėjo ir jeigu renatūralizuotoje atkarpoje sumažėjo kiek daugiau nei du kartus, tai nerenatūralizuotoje dalyje jų ištekliai sumenko beveik 7 kartus lyginant su 2020 metais. Pagal žuvų indekso vertes Vyžuonos renatūralizuotame ruože upės ekologinė būklė pablogėjo nuo labai geros iki vidutinės, o Vašuokos nerenatūralizuotoje dalyje būklė pagerėjo iki vidutinės. Kituose upių ruožuose ekologinė būklė liko nepakitusi ir vertinama kaip vidutinė.

Makrofitų tyrimai parodė, kad renatūralizacijos priemonės teigiamai veikia jų rūšinę sudėtį bei paplitimą ir indikuoja geresnes ekologines sąlygas renatūralizuojamuose upių ruožuose lyginant su nerenatūralizuotais upių ruožais. Antraisiais metais renatūralizuotų upių ruožuose, vagose ir pakrantėse pastebimai pagausėjo viršvandeninių vandens augalų bendrijos.

Turimi dvejų metų tyrimų rezultatai ir preliminarus jų apibendrinimas parodė, kad upėse įdiegtos priemonės suaktyvina vandens aeraciją ir skatina tėkmių apsivalymą nuo teršalų.  Ypač šios priemonės veiksmingos Viešintos upės renatūralizuotame ruože, kuriame visų tirtų cheminių rodiklių vertės buvo iki 16–34 % geresnės lyginant su upės ruožu be įdiegtų priemonių. Upių vagose suformuotos akmenų bunos, rąstų, akmenų kliūtys ir medžių kelmai sukuria palankias sąlygas biologinės įvairovės didėjimui bei gausėjimui. Tą parodo ir ichtiofaunos bei makrobestuburių  tyrimų rezultatai, kurie buvo geresni renatūralizuotose ruožuose lyginant su nerenatūralizuotais upių ruožais. Skirtumai nėra dideli, nes biolologinės bendrijos į pasikeitusią aplinką reaguoja lėtai ir žymesni biocenozių pokyčiai išryškės tik per ilgesnį laiką.

AAA informacija