Tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas jaučiasi visiškai finansiškai saugus

0
69

Vos 11 proc. lietuvių teigia, kad jų finansinė situacija jiems užtikrina visišką saugumo jausmą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kuria remiantis sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

„Pastarųjų metų iššūkiai neišvengiamai paveikė ne tik dalies gyventojų finansinio saugumo jausmą, bet ir realią finansinę situaciją. Neseniai atliktos apklausos patvirtina, kad dėl šoktelėjusių kainų ir bendro ekonominio neapibrėžtumo dažnam teko daugiau taupyti ar bent jau atidžiau planuoti finansus. Tačiau finansinio saugumo sąvoka apima galimybes pasirūpinti ne tik šiandienos, bet ir ateities finansiniais poreikiais, o tai tyrimo duomenimis, – vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria gyventojai“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, 69 proc. respondentų tik iš dalies sutinka su teiginiu, kad yra finansiškai saugūs – 17 proc. jaučiasi labiau saugūs nei nesaugūs, 38 proc. savo saugumą vertina vidutiniškai, 14 proc. sako esantys labiau nesaugūs nei saugūs. Tuo metu 20 proc. gyventojų teigia esantys finansiškai nesaugūs.

Įtaką daro ne tik išorės veiksniai

„Svarbu suprasti, kad finansiniam saugumui įtakos turi ne tik išoriniai veiksniai, tokie kaip neseniai visus sukrėtusi pandemija ar Rusijos karas prieš Ukrainą, bet ir mūsų pačių finansinė elgsena bei sprendimai. Jei, pavyzdžiui, neturime įpročio taupyti ir nesame sukaupę finansinio rezervo, bet koks ekonominis neapibrėžtumas didina nesaugumo jausmą“, – pažymi J. Cvilikienė.

Tyrimo duomenimis, 35 proc. gyventojų neturi nė mėnesio namų ūkio pajamų sumą siekiančio finansinio rezervo. Mėnesio arba dviejų mėnesių pajamų sumos dydžio santaupų nurodo turintys po 11 proc. respondentų, 35 proc. teigia turintys trijų mėnesių pajamų dydžio santaupas.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, ilgalaikėje perspektyvoje gyventojai yra dar labiau pažeidžiami. Kaip rodo tyrimas, 41 proc. šalies gyventojų sako esantys visiškai neužtikrinti, kad išėjus į pensiją jų turimų santaupų ar kitaip kaupiamų senatvei lėšų pakaks norimam pragyvenimo lygiui pasiekti.

Be to, vos 12 proc. gyventojų yra visiškai užtikrinti dėl savo ir savo finansų saugumo nuo įvairių nelaimingų atsitikimų padarinių − yra apdraudę ar kitaip teisiškai apsaugoję tai, kas vertinga jiems ir jų šeimai.

5 finansinio saugumo sąlygos

„Trumpalaikėje perspektyvoje finansinį saugumą pirmiausia užtikrina sveikas ir tvarus kasdienių išlaidų balansas. Paprastai tariant, mūsų išlaidos turėtų būti mažesnės už pajamas. Antraip rizikuojame susidurti su situacija, kuomet mėnesio pabaigoje matydami sąskaitos likutį imame nerimauti, ar turimų lėšų pakaks iki artimiausio atlyginimo“, – pažymi J. Cvilikienė.

Didinti saugumą taip pat padeda ir sumanus bei atsakingas požiūris į skolinimąsi vartojimui. Jei negalime sau leisti sutaupyti iš anksto, gali būti sunku sumokėti ir vėliau.

„Žvelgiant į kiek tolimesnę perspektyvą, tiesiog būtina užsitikrinti 3–6 mėnesių namų ūkio pajamų ar bent jau būtinųjų išlaidų sumos dydžio finansinį rezervą. Jis padės tais atvejais, kai neplanuotai padidės išlaidos ar sumažės pajamos. Na, o ilguoju laikotarpiu finansinio saugumo garantu tampa draudimas ar kitos teisinės sutartys, kurios finansiškai apsaugo mus, mūsų artimuosius bei turimą turtą“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Galiausiai, pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, ilgalaikį finansinį saugumą ir ramybę padės užtikrinti kaupimas senatvei.

„Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiuo metu „Sodros“ pensijos šalyje siekia kiek daugiau nei 40 proc. buvusių iki pensijos gyventojų pajamų. Tačiau visuomenei senstant situacija gali kelti dar daugiau iššūkių, todėl pakankamu pajamų lygiu senatvėje reikėtų rūpintis ir patiems papildomai kaupiant ar, pavyzdžiui, savarankiškai investuojant“, – sako J. Cvilikienė.