Per atostogas net du trečdaliai gyventojų išleidžia bent du kartus daugiau nei įprastą mėnesį

0
29

Didžioji dalis – net 66 proc. gyventojų sako, kad per atostogas patiria bent du kartus didesnes išlaidas nei įprastą mėnesį, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Šiek tiek pakoreguoti savo atostoginius finansinius įpročius ir pasistengti išleisti mažiau šįmet planuoja 3 iš 10 respondentų.

„Tyrimą atliekame jau ne vienerius metus, ir gerokai didesnes išlaidas nei įprastą mėnesį patiriančių gyventojų dalis beveik nekinta. Nepaisant finansinių sukrėtimų ar neapibrėžtumo, didesnioji dalis gyventojų randa galimybių per atostogas pasilepinti. Be to, atostogoms iš anksto taupo kas antras. Tai indikuoja, kad mums pavyksta pakankamai sėkmingai susidoroti su pastarojo meto finansiniais iššūkiais“, – sako Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė.

Išlaidos auga net kelis kartus

Tyrimo duomenimis, 43 proc. apklaustųjų išlaidos per atostogas paprastai būna du kartus didesnės nei įprastą mėnesį, 17 proc. pažymi, kad jų išlaidos atostogų metu išauga tris kartus. Tuo metu 6 proc. teigia, kad per atostogas išleidžia netgi keturis kartus ar daugiau nei įprastai.

Didžiausi atostogų biudžetai, palyginti su įprastomis išlaidomis per mėnesį, ­– tarp jauniausių respondentų. Tris kartus daugiau nei įprastą mėnesį atostogų metu dažniau išleidžia 18–25 m. apklaustieji. Dvigubai didesnes išlaidas nei įprastą mėnesį dažniau įvardija 26–35 m., didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai.

Tiek pat kiek įprastą mėnesį dažniau išleidžia vyresni nei 46 m., mažesnių ir vidutinių pajamų respondentai, rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai.

„Tiesa, dalis gyventojų savo atostogų išlaidas šįmet žada kiek sumažinti. Planuojantys išleisti mažiau, nes per pastaruosius metus pajamos augo lėčiau nei išlaidos, teigia 19 proc. respondentų. Dar 11 proc. pažymi, kad planuoja išleisti mažiau nei įprasta, nes nori sukaupti didesnes finansines atsargas“, – pastebi J. Bagdanavičiūtė.

Vis tik didesnė dalis 36 proc. sako neketinantys taupyti atostogų sąskaita ir išleisiantys tiek pat, kaip visuomet, 6 proc. teigia išleisiantys daugiau.

Sumažėjo taupančių iš anksto

Kaip rodo apklausa, atostogoms iš anksto netaupo pusė (49 proc.) gyventojų. Jų dalis per metus išaugo 7 proc. punktais. Dažniau iš anksto atostogoms netaupantys nurodo 46 m. ir vyresni šalies gyventojai.

„Paprastai vyresnio amžiaus gyventojai jau būna užauginę savo vaikus, jei tokių turi, tad atostogų biudžete nebereikia ieškoti lėšų atžalų kelionės išlaidoms. Bent dalis jų nebeturi ir didesnių finansinių įsipareigojimų, tokių, kaip būsto paskolos įmokos, tai gali laisviau disponuoti pajamomis. Galiausiai, vyresnio amžiaus gyventojai rečiau atostogauja už Lietuvos ribų, tad tam tikros išlaidos, kurios gali sudaryti nemenką atostogų biudžeto dalį, paprasčiausiai atkrinta“, – pastebi J. Bagdanavičiūtė.

Tyrimo duomenimis, beveik penktadalis gyventojų pradeda taupyti likus daugiau nei pusei metų iki atostogų, 8 proc. – prieš pusę metų, tiek pat gyventojų pradeda taupyti iki atostogų likus 4–5 mėnesiams. Kas dešimtas gyventojas atostogoms atsidėti pradeda prieš 2–3 mėnesius, o 7 proc. – prieš mėnesį.

„Išankstinis finansinis pasirengimas atostogoms – sveikintinas tvarios finansinės elgsenos ir geros finansinės sveikatos pavyzdys. Tai suteikia daugiau finansinės ramybės, užtikrintumo ir padeda išvengti poatostoginio finansinio šoko. Na, o atostogoms iš anksto netaupius, verta susidaryti finansinį atostogų planą bei įsivertinti, kiek lėšų būtina pasilikti būtinosioms išlaidoms namuose, o kiek jų galima išleisti atostogų metu“, ­– pataria J. Bagdanavičiūtė.

Turėdami skolų atostogų planus atidėtų

Apklausa taip pat rodo, kad trys ketvirtadaliai gyventojų atsisakytų kelionių ar poilsio kurorte turėdami skolų ar pradelstų mokėjimų, išskyrus vartojimo paskolas – jas turėdami kelionių atsisakytų 56 proc. apklaustųjų.

Net 9 iš 10 apklaustųjų atsisakytų vykti atostogų būdami skolingi didelę sumą pinigų draugams ar giminaičiams, 8 iš 10 – turėdami pradelstų mokėjimų. 74 proc. gyventojų atsisakytų atostogų, jei būtų skolingi nedidelę sumą pinigų savo draugams ar giminaičiams.

„Tyrimas rodo, kad į finansinius įsipareigojimus didesnė Lietuvos gyventojų dalis žiūri atsakingai. Vis dėlto, tai, kad dalis būtų linkę atostogauti kurorte ar užsienyje nepaisant didelės skolos ar pradelstų mokėjimų, kelia nerimą. Tokiu būdu rizikuojama įklimpti į dar didesnes skolas ir dar labiau pakenkti savo finansinei sveikatai. Turint pradelstų mokėjimų ar kitokių skolų, verčiau susiplanuoti ekonomiškesnes atostogas“, – sako J. Bagdanavičiūtė.