Lietuvos sostinė įsitvirtina kaip patraukli kelionių kryptis: per pastaruosius metus turistų iš užsienio, apsistojusių įvairiose Vilniaus apgyvendinimo įstaigose, skaičius išaugo 4 proc. Jie sudarė beveik 70 proc. visų nakvojančių miesto lankytojų, tuo tarpu vietos turistai – bene perpus mažiau. Nakvojantys turistai įvairiems miesto verslo sektoriams generuoja didžiausią ekonominė naudą.
Pernai daugiausia svečių Lietuvos sostinėje apsilankė vasaros laikotarpiu, o pikas fiksuotas liepos–rugpjūčio mėnesiais. Vidutiniškai jie mieste praleido po nepilnas dvi paras. Vilniuje viešėjo daugiau nei 100 tūkst. Lenkijos, 82 tūkst. Vokietijos, 56 tūkst. Latvijos bei 48 tūkst. Jungtinės Karalystės turistų. Didžiausias srauto augimas fiksuotas tarp Vokietijos keliautojų – šios šalies svečių apsilankė 16 proc. daugiau nei 2023 m. Taip pat pastebėta išskirtinė latvių keliautojų tendencija – jų atvykimų pikas fiksuotas kalėdiniu laikotarpiu, gruodžio mėnesį.
Pasak „Go Vilnius“ vadovės Dovilės Aleksandravičienės, lyginant su 2019 m., atkurta 91 proc. ankstesnių turistų srautų iki COVID-19, ir nors dabar mūsų šalį veikia geopolitiniai iššūkiai, praėjusių metų rezultatai atskleidžia augantį miesto patrauklumą tarptautinėje turizmo rinkoje, o didesnis lankytojų skaičius susijęs su kompleksiniais veiksniais.
„Suprantame, kad pasauliniai įvykiai neigiamai veikia turizmą mūsų regione, tačiau nuolat dirbame su Vilniaus žinomumo ir patrauklumo stiprinimu. Tai apima daugybę veiksmų: pristatome miestą tarptautiniuose renginiuose, bendradarbiaujame su užsienio žiniasklaida, kviečiame į miestą tarptautinių konferencijų bei kelionių organizatorius, vykdome tikslines skrydžių skatinimo kampanijas – visa tai padeda Vilniui atsidurti ne tik pasaulinių kelionių gidų ar rekomendacijų sąrašuose, bet ir turistų planuose. Sostinės unikali kultūra, istorinis paveldas bei gastronominės patirtys traukia svečius iš skirtingų šalių, tą rodo ir pernai Vilniuje apsilankiusių turistų apklausa“, – teigia D. Aleksandravičienė.
Apklausos duomenimis, Vilnius pritraukia keliautojus kaip nauja, mažiau tradicinė kryptis – net trečdalis lankytojų renkasi miestą norėdami atrasti dar neaplankytas vietas. Be to, net trečdalis turistų sugrįžta į sostinę dar kartą su ketinimu geriau pažinti miestą, tad pirmasis vizitas palieka itin teigiamą įspūdį.
Sugeneravo beveik 400 mln. pajamų
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skaičiuojama, jog 2024 m. atvykstamasis turizmas Vilniui galėjo sugeneruoti beveik 400 mln. eurų pajamų. Pasak sostinę aplankiusių užsienio turistų, didžiausia dalis kelionės biudžeto skiriama apgyvendinimui, kuriam dažniausiai išleidžiama iki 200 eurų. Maistui vidutiniškai skiriama iki 100 eurų, o transportui – mažiau nei 20 eurų.
Apgyvendinimo pasirinkimai taip pat rodo tarp keliautojų vyraujančią tendenciją rinktis komfortą už prieinamą kainą: beveik pusė turistų (49 proc.) apsistoja vidutinės klasės viešbučiuose, ketvirtadalis (23 proc.) renkasi privačius būstus, tokius kaip „Airbnb“. Įdomu, kad 9 proc. keliautojų iš kitų šalių apsistoja pas Vilniuje gyvenančius draugus ar artimuosius – tai populiaresnis pasirinkimas nei prabangūs ar biudžetiniai viešbučiai.
Tuo tarpu verslo keliautojai linkę apgyvendinimui išleisti iki 500 eurų, maistui ir gėrimams – iki 100 eurų. Šių keleivių dvigubai didesnės išlaidos apgyvendinimui rodo, kad jie greičiausiai renkasi aukštesnės klasės viešbučius miesto centre. Bendrai Vilniaus viešbučių užimtumas praėjusiais metais išliko stabilus ir siekė 68 proc.