Jų skaičius šaltuoju metų laiku ir vėl ženkliai išaugo, o vien dėl netinkamai įrengtų ar netinkamai naudojamų krosnių, židinių ir dūmtraukių nuo pernai spalio iki šių metų vasario pradžios Lietuvoje kilo beveik 700 nelaimių.
Statistika nedžiugina
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas pažymi, kad gyventojų dėmesio priešgaisrinei saugai dar tikrai trūksta, o kiekvieną šaltąjį sezoną ugniagesiams tenka gesinti apie pusantro tūkstančio su šildymu susijusių gaisrų. Dažniausia gaisrų gyvenamosiose patalpose priežastimi išlieka šildymo sistemos nepriežiūra ar neatsargus jos naudojimas.
„Iš viso šį šildymo sezoną gyvenamuosiuose pastatuose jau kilo daugiau kaip 1100 gaisrų. Beveik trys ketvirtadaliai jų kilo individualiuose namuose ir dažniausiai dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių, nesandarių krosnių bei dūmtraukių, per arti šildymo prietaisų laikomų degių medžiagų. Apie 400 gaisrų nuo praėjusių metų spalio kilo dėl neatsargaus žmonių elgesio, o 330 – dėl netvarkingos elektros instaliacijos ar prietaisų, netinkamo jų naudojimo. Metai iš metų tai išlieka pagrindinėmis gaisrų priežastimis“, – sako A. Gudžiauskas.
Nuo nelaimės neapsaugotas nė vienas
Aptardama gaisrų priežastis šaltuoju metų laiku, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė pastebi, kad nemažai gaisrų kyla ir dėl nuo pačių žmonių nepriklausančių aplinkybių.
„Pavyzdžiui, šiemet būta tokių atvejų, kai ugnis į žmonių namus persimetė nuo kaimynų patalpų ar užsidegusio automobilio. Taip pat niekuomet negali būti tikras, kad nepaves tam tikri elektros prietaisai ar įrengimai. Ypač pavojingi gali būti šildymo katilų, elektrinių šildytuvų gedimai. Gaisras gali kilti net ir dėl nekokybiško telefono kroviklio ar defektų turinčios baterijos. Kitaip tariant, niekas nėra nuo nelaimės apsaugotas 100 proc., tačiau visi galime rizikas reikšmingai sumažinti laikydamiesi pagrindinių priešgaisrinės saugos taisyklių“, – sako M. Čebelienė.
Reikalingas didesnis dėmesys prevencijai
Gaisrų prevencijos priemonės apima ir autonominių dūmų detektorių namuose įrengimą, kuris yra privalomas kiekviename būste. A. Gudžiauskas sako, kad ugniagesiams vis dažniau tenka girdėti atvejų, kai suveikus dūmų detektoriui žmonės spėja savo jėgomis užgesinti išplisti nespėjusią ugnį. Dar svarbiau, kad dūmų detektoriai padeda išvengti žmonių aukų, nes gali laiku įspėti apie pavojų.
„Visgi dūmų detektoriai patys savaime nuo gaisrų neapsaugo, todėl būtina dėti daugiau pastangų nelaimių prevencijai. Ji kietuoju kuru šildomuose namuose turėtų prasidėti nuo priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymosi įrengiant ir prižiūrint krosnis bei dūmtraukius. Gyventojai taip pat turėtų pasirūpinti tvarkinga elektros instaliacija, nenaudoti pažeistų prailgintuvų ar šakotuvų, nelaikyti besikraunančių prietaisų po paklotėmis ar pagalvėmis. Taip pat kiekvienam svarbu žinoti, kad į vieną elektros lizdą nereikėtų jungti kelių galingų prietaisų. Ir, žinoma, neturėtų būti jokių kalbų apie rūkymą lovoje ar apskritai gyvenamosiose patalpose, fejerverkų leidimą arti namų ir kitų pastatų“, – sako A. Gudžiauskas.