Registruoto nedarbo rodikliai mažėjo didžiojoje šalies dalyje – 49 iš 60 savivaldybių. Nedirbantys asmenys sudaro 9,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Nedarbas smuko nepaisant paaugusio į Užimtumo tarnybą besikreipiančių asmenų srauto. Kovą įregistruota 29,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 62 proc. daugiau nei vasarį. Beveik du kartus daugiau kreipėsi moterų.
Darbo skelbimuose kovą buvo 7,6 tūkst. daugiau laisvų darbo vietų nei vasarį. Darbdaviai per mėnesį pateikė 31,5 tūkst. darbo pasiūlymų. Statybos sektorius ypač aktyviai ieško darbuotojų – įmonėse 5,3 tūkst. neužpildytų darbo vietų ir tai – 76 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Darbo pasiūlymų skaičius augo ir kvalifikuotiems, ir nekvalifikuotiems darbininkams. Paklausiausi – grindų ir plytelių klojėjai bei kelininkai.
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės pateikė 2,3 tūkst. darbo pasiūlymų – tris kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir du kartus daugiau nei vasarį. Dvigubai didesnes įsidarbinimo galimybes turėjo maisto ruošimo padėjėjai, padavėjai ir barmenai. Beveik pusantro karto padaugėjo pasiūlymų virėjams.
Paklausa net du kartus augo ir žemės ūkio ir miškininkystės veiklą vykdančiose įmonėse – įregistruota 1,1 tūkst. laisvų darbo vietų.
„Šiemet darbo rinka išlaikė pusiausvyrą. Tolygiai augusi darbo jėgos paklausa ir aktyvesnis nedirbančių klientų grįžimas į darbo rinką sąlygojo registruoto nedarbo mažėjimą. Didėjo įsidarbinusių ir veiklą pagal verslo liudijimus pradėjusių asmenų skaičius, labiau žmonės įsitraukė į Užimtumo tarnybos priemones, padedančias ir skatinančias grįžti į darbo rinką“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Padidėjusią registraciją paskatino aktyvi Užimtumo tarnybos veikla su į Lietuvą atvykusiais ukrainiečiais – visuose šalies pabėgėlių centruose dirbo Tarnybos konsultantai. Kovą įregistruota 6,6 tūkst. darbo ieškančių ukrainiečių. „Tačiau naujų rinkos dalyvių atsiradimas šalyje darbo jėgos paklausos nesumažino“, – sakė J. Zemblytė.
Į darbo rinką kovą sugrįžo 32,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 7 tūkst. daugiau nei vasarį. Pagal darbo sutartis pradėjo dirbti 18,1 tūkst. asmenų – 27,4 proc. daugiau nei vasarį. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pasirinko 9,1 tūkst. asmenų – 29 proc. daugiau.
24,9 proc. daugiau – iš viso 5,2 tūkst. klientų pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Ukrainiečių susidomėjimas darbu Lietuvoje neslūgsta
Užimtumo tarnybos Kauno departamento organizuotoje kontaktų mugėje įvairias pozicijas karo pabėgėliams pristatė 8 Kauno įmonės, siūliusios darbą maitinimo, apgyvendinimo, siuvimo ir net statybos sektoriuose.
„Neužpildytos darbo vietos ir didėjantis Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių ukrainiečių skaičius paskatino sukviesti visus į vieną erdvę. Įmonėms suteikėme galimybę pačioms susipažinti su potencialiais darbuotojais, o karo pabėgėliams iš Ukrainos galėjome parodyti, jog darbo rinkoje jie yra laukiami“, – teigė Užimtumo tarnybos Kauno paslaugų darbdaviams skyriaus vedėjas Norvaldas Grudzinskas.
Beveik 200 ukrainiečių, kurių didžioji dauguma – moterys, aktyviai domėjosi galimybe įsitvirtinti mūsų šalies darbo rinkoje.
Kontaktų mugė Užimtumo tarnybos Kauno skyriuje suorganizuota pirmą kartą per pastaruosius dvejus metus. Darbdaviai liko nustebinti tokiu ukrainiečių susidomėjimu ir išsakė nuomonę, kad tokių renginių reikėtų ir ateityje. Įmonių atstovai sutartinai pabrėžė, kad lietuvių kalba darbe nėra būtina, bet anglų žinios kandidatui kurtų pridėtinę vertę. Tai ypatingai aktualu maitinimo srityje veiklą vykdančioms įmonėms, ieškančioms barmenų, padavėjų.
Užimtumo tarnybos informacija