Lietuvos antstoliai 2023 m. išieškojo ketvirtadaliu daugiau skolų

0
51

Praėjusiais metais išieškota ir kreditoriams sugrąžinta 280,3 mln. eurų. Ši suma 25 proc. didesnė už 2022 m.

Labiausiai išaugo valstybei grąžintų skolų dalis. Valstybės biudžetą papildė 53,5  mln. eurų suma, kuri 63 proc. didesnė už išieškotąją valstybės naudai praėjusiais metais. Tai nesumokėti mokesčiai ir baudos už administracinės, civilinės teisės pažeidimus bei baudos, paskirtos baudžiamosiose bylse.

Dar 226,8 mln. eurų antstoliai 2023 m. sugrąžino privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims (18 proc. daugiau negu 2022 m.). Tarp šių skolų – laiku neišmokėti atlyginimai darbuotojams, išmokos vaikų išlaikymui, teismo priteistas žalos atlyginimas, skolos už ryšio ir komunalines paslaugas, skolos kredito, mokėjimo įstaigoms ir kt.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš viso per praėjusius metus antstoliai baigė vykdyti 253,8 tūkst. teismo ir kitų institucijų sprendimų. Iš jų didžioji dalis – 94 proc. – sprendimai dėl piniginių sumų išieškojimo. Didesnei pusei kreditorių pavyko sugrąžinti visas reikalautas skolas: 57 proc. reikalavimų įvykdyta visa apimtimi. Likę 6 proc. įvykdytų sprendimų buvo nepiniginio pobūdžio, tarp kurių – reikalavimai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, konfiskuoti turtą, užtikrinti bendravimo su vaiku tvarką ir kt.

Naujų kreipimųsi į antstolius statistika patvirtina, kad priverstinio išieškojimo procesai po COVID-19  ligos pandemijos ima judėti įprasta vaga, o svyravimai keleto procentinių punktų ribose nėra ženklas didesnio antstoliams perduodamų skolų augimo ar kritimo. Naujų priverstinio vykdymo procesų 2023 m. pradėta 227 tūkst. Lyginant su priešpandeminių 2019 m. duomenimis, naujų vykdomųjų dokumentų skaičius 2023 m. buvo didesnis vos 3 proc., o lyginant su 2018 m. duomenimis – 6 proc. mažesnis.

2023 m. kreditoriai į antstolius kreipėsi dėl prievolių, kurių laiku neįvykdė 107 tūkst. skolininkų: 99,7 tūkst. fizinių ir 7,3 tūkst. juridinių asmenų. Tokių skolininkų skaičius 2023 m. buvo 2 proc. didesnis negu 2022 m., o palyginti su 2019 m. duomenimis – 6 proc. mažesnis. Statistiškai dėl pradelstų skolų į antstolių akiratį pernai pateko vienas iš 29 Lietuvos gyventojų.

Išlieka ir netgi stiprėja 2022 m. išryškėjusi tendencija: sparčiai daugėja naujų reikalavimų išieškoti vaikams priteistą išlaikymą (vadinamuosius alimentus). 2023 m. antstoliams pateikta 3,4 tūkst. šios kategorijos vykdomųjų dokumentų, arba 51 proc. daugiau, palyginti su 2022 m. duomenimis.

Tikėtina, kad tai susiję su pastaraisiais metais išaugusia infliacija, dėl kurios periodinės išlaikymo išmokos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti indeksuojamos ir didinamos jau dviženkliais procentiniais dydžiais (2022 m. mokėtinos išmokos – 10,6 proc., 2023 m. mokėtinos išmokos – jau 21,7 proc., nuo 2024 m. vasario 1 d. taikytinas indeksas dar bus paskelbtas ). Jei išlaikymo prievolę turintys asmenys nesutinka geranoriškai indeksuoti išmokų ir mokėti didesnes sumas, nei nurodyta teismo sprendime, išieškotojams tenka kreiptis pagalbos į antstolius.

Dažniausiai išlaikymo išmokas antstoliams tenka išieškoti iš vaikų tėvų – vyrų. Bet pastaruoju metu dagėja reikalavimų išieškoti išlaikymą ir iš moterų – vaikų motinų. Dėl išlaikymo vaikams išmokų išieškojimo aktyviau kreipiasi globos namai ir šeimynos.

Bendra suma naujų skolų, dėl kurių kreditoriai 2023 m. kreipėsi į antstolius, sudarė 602,1 mln. eurų.

Iš viso 2023 m. Lietuvos antstolių kontorose buvo vykdoma 1,7 mln. įvairiais laikotarpiais pradėtų priverstinio sprendimų vykdymo procesų. Tarp jų – 878,5  tūkst. procesų, pradėtų pagal valstybės institucijų reikalavimus ir 818,8 tūkst. procesų, kuriuos inicijavo privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys.

Šiuo metu Lietuvos priverstinio sprendimų vykdymo sistemoje dirba 108 antstoliai ir daugiau kaip 500 samdomų darbuotojų (antstolių padėjėjų, teisininkų, administratorių ir kt.). Veikia 94 antstolių kontoros ir 7 antstolių kontorų skyriai.